Lietuvoje per metus išmetama beveik 400 tūkst. tonų maisto produktų. Maždaug šeštadalį šio kiekio išmeta prekybos centrai. Tai maistas, kurio nespėjama parduoti arba paaukoti.
„Maisto nešvaistytume, jei žmonės atsakingiau planuotų savo pirkinius, išmoktų atskirti, kuriuos produktus galima ir toliau vartoti pasibaigus rekomenduojamam terminui. Lietuvoje kasmet išmetame žymeniu „Geriausias iki...“ pažymėtų produktų už beveik 150 mln. eurų. Tai yra daugiau nei 50 tūkst. tonų maisto – tiek, kiek per metus suvalgo Alytaus gyventojai“, – sako A. Armonaitė.
Žymuo „Geriausias iki...“ nurodo tik rekomenduojamą produkto suvartojimo terminą. Todėl iš tikrųjų tokį maistą, jei jis buvo laikomas tinkamai, paprastai galima valgyti ilgiau, nei nurodyta ant pakuotės. Tai galioja tokiems produktams kaip makaronai, arbata, aliejus, cukrus, kava, kruopos, konservai ir kitos ilgai negendančias prekes.
Pardavinėti tokius produktus ilgiau Europoje leidžia Airija, Danija, Italija, Jungtinė Karalystė, Liuksemburgas, Norvegija, Olandija, Slovėnija, Suomija, Švedija, Austrija ir Slovakija.
„Prisijungę prie šių progresyvių šalių, mes ne tik išmestume mažiau brangių maisto produktų, bet ir labiau tausotume aplinką. Juk daugumos maisto produktų auginimas, perdirbimas, transportavimas taip pat daro įtaką gamtai. Dar blogiau yra aplinkai, kai tas nesuvalgytas maistas su visomis pakuotėmis patenka į šiukšlyną“, – teigia ministrė.
Pakeitus įstatymą, būtų nustatyta tvarka, kaip ir kiek laiko prekybininkai galėtų pardavinėti tokį maistą, kaip tokie produktai turėtų būti paženklinti siekiant aiškiai informuoti vartotojus.
Tinkamumo vartoti termino nebūtų galima pratęsti maisto papildams, kūdikių maistui, specialiosios medicininės paskirties maisto produktams, o taip pat pieno, mėsos ir kitiems greitai gendantiems produktams.
