Po pokalbio su kaimyne, Nijolė paskambino į Vilniaus miesto savivaldybę. Čia jai pasakė, kad kompensacija priklauso, o kokio ji dydžio, bus matyti iš „Vilniaus šilumos tinklų“ gautose sąskaitose. „Man pasakė, kad „Vilniaus šilumos tinklai“ sprendžia, skirti kompensaciją ar ne. Su savivaldybės darbuotoja dar pasijuokėme, kad tai tas pats, tarsi įsileisti lapę į vištidę“, – pasakojo Nijolė.
Bet nebuvo kas daryti – pašnekovė pasuko į „Vilniaus šilumos tinklus“. Tik čia ji nustebo išgirdusi, kad kompensacija jai vis dėlto nepriklauso. Įtartinai moteriai pasirodė ir tai, kad įmonės darbuotoja turėjo visus duomenis, kuriuos Nijolė buvo pateikusi savivaldybei – net ir apie gaunamas pajamas.
„Pagal tai ir apskaičiavo, kad aš kompensacijos negausiu. Dar aiškino, kad tai priklauso ir nuo tokių dalykų, kaip oro temperatūra ir panašiai. Bet juk savivaldybės darbuotoja pasakė, kad man kompensacija dar nuo lapkričio mėnesio priklauso. Kur man dabar eiti?“, – klausė vilnietė.
Dar daugiau sumaišties sukėlė išrašas, kurį pašnekovė galiausiai gavo iš Socialinių išmokų skyriaus. Dokumente parašyta, kad Nijolei nustatyta teisė į būsto šildymo, karšto ir geriamojo vandens išlaidų kompensacijas. Ten pat nurodyta, kad tai, kokios jos dydžio, apskaičiuos paslaugų teikėjai, gavę duomenis iš savivaldybės.
„Mane tai erzina: jei man kompensacija nepriklauso, tegul taip ir pasako. Gal iš tiesų negaliu jos gauti. Bet kaip suprasti, kai vienas aiškina, kad kompensacija priklauso, kitas – kad nebepriklauso, o kur dar daugiau nei pusmetį užtrukusi tyla“, – piktinosi moteris.
O pasirodo, kaip portalui lrytas.lt perdavė Vilniaus savivaldybės atstovas Gabrielius Grubinskas, tik tie, kam priskiriama kompensacija, apie tai informuojami. Tik įdomu, jog pašnekovės kaimynė, Nijolės teigimu, kompensacijos taip pat negavo, bet žinia apie tai ją pasiekė.
Anot G.Grubinsko, gavęs gyventojo prašymą skirti kompensaciją už šildymą, savivaldybės Socialinių išmokų skyrius tikrina su prašymu pateiktus dokumentus ir informaciją įvairiuose registruose. Jei priimamas sprendimas, kad gyventojas turi teisę į kompensaciją, apie tai jis informuojamas prašyme nurodytu būdu (el. paštu arba paštu), o informacija apie gyventoją dėl kompensacijos skyrimo perduodama šilumos tiekėjui.
Jeigu dėl kompensacijų kreipiamasi likus mažiau kaip mėnesiui iki šildymo sezono pradžios arba šildymo sezono metu, teisė į kompensaciją nustatoma visam šildymo sezono laikotarpiui. Realus kompensacijos dydis priklauso nuo įvairių aspektų, pavyzdžiui, gyventojo pajamų pasikeitimų ir sąskaitos už šildymą dydžio, todėl gali pasitaikyti mėnesių, kai kompensacija nėra pritaikoma.
Šilumos tiekėjas, remdamasis iš savivaldybės gautais duomenimis apie asmeniui nustatytą teisę gauti kompensaciją bei teisės aktuose numatytomis formulėmis, apskaičiuoja kompensacijų dydį. Kompensacija automatiškai pritaikoma ir atsispindi gyventojo iš šilumos tiekėjo gaunamoje sąskaitoje.
Kompensuojama ta išlaidų dalis, kuri viršija teisės aktuose numatytą ribą, todėl kompensacija negali būti didesnė, nei patirtos išlaidos.
Kaip nurodė „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė Monika Merkytė, Vilniaus miesto savivaldybės Socialinių išmokų skyrius pagal pateiktus duomenis ir dokumentus išnagrinėja gyventojų prašymus ir nustato teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, tačiau negali įvertinti kompensacijos dydžio, kuris nėra pastovus ir kinta kiekvieną mėnesį priklausomai nuo skirtingų kriterijų (kliento pajamų, sąskaitos dydžio ir t.t).
Štai kodėl būtent šilumos tiekėjas, kuris mato kliento konkretaus mėnesio sąskaitas už šildymą, suvartotą šilumos kiekį ir kitus duomenis, pagal teisės aktuose numatytus kriterijus kiekvieną mėnesį apskaičiuoja realų kompensacijos dydį.
Šildymo sezono metu prašymus dėl kompensacijų pateikusiems gyventojams ankstesnės apmokėtos sąskaitos yra perskaičiuojamos. Jei po perskaičiavimo susidaro permoka, ja dengiamos ateinančių mėnesių sąskaitos ir kompensacijos gyventojai nepraranda.
„Svarbu suprasti, kad net ir nustačius teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, ji nebūtinai bus pritaikyta, jeigu konkretaus kliento gaunamos pajamos, šildymo būsto plotas, normatyvinis šilumos kiekis ir faktinės einamojo mėnesio šildymui patiriamos išlaidos neatitinka teisės aktuose numatytų kriterijų.
Kaip minėjome, teisę į kompensaciją turinčiam konkrečiam klientui kompensacijos dydį šilumos tiekėjas skaičiuoja kiekvieną mėnesį.
Jeigu pasikeičia pajamos, sąskaitos dydis, vieną mėnesį dalis būsto šildymo išlaidų gali būti kompensuota, kitą mėnesį jos dydis gali siekti nulį“, – portalui lrytas.lt aiškino „Vilniaus šilumos tinklų“ atstovė.
Remiantis teisės aktų nuostatomis bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui už normatyvinį būsto plotą (vienam gyvenančiam asmeniui – 38 kv. m, kiekvienam kitam šeimos nariui – 12 kv. m) kompensuojama būsto šildymo išlaidų dalis, viršijanti 10 proc. skirtumo tarp bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens vidutinių pajamų per mėnesį ir 2 valstybės remiamų pajamų (VRP) dydžių (1 VRP – 157 eurai; 2 VRP – 314 eurų) kiekvienam bendrai gyvenančiam asmeniui arba 3 VRP (471 euras) vienam gyvenančiam asmeniui.
Apskaičiuojant kompensacijos dydį šilumos tiekėjas vertina ne tik aukščiau paminėtas pajamas, bet ir šildomą būsto plotą, normatyvinį šilumos kiekį, kuriuos reglamentuoja Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, bei būsto šildymui patiriamas konkretaus mėnesio išlaidas.
Nijolei kompensacija, M.Merkytės teigimu, įvertinus gaunamas pajamas, būsto plotą ir šildymui patiriamas išlaidas negalėjo būti taikoma.
Pašnekovė pataria: kilus klausimų dėl kompensacijos už būsto šildymo išlaidas dydžio, galima kreiptis „Vilniaus šilumos tinklų“ internetinėje svetainėje užpildant „Klauskite – atsakome“ formą arba atvykti į Klientų aptarnavimo centrą Vilniuje, Spaudos g. 6–1.
