Už Finansų ministerijos pristatytą mokesčių reformos dalį balsavo 72, prieš 31, susilaikė 22 Seimo nariai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu įstatymo projektus patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas, pataisos į parlamento posėdžių salę grįš rudens sesijos metu.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pristatydama mokesčių reformos paketą akcentavo, kad jis prisidės prie ekonomikos augimo, taip pat tai bus tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos.
„Mokesčių paketas, mūsų nuomone, yra tvirtas žingsnis link sąžiningesnės mokesčių sistemos. Taip pat jis prisidės prie ekonomikos augimo dėl gausių paskatų, kurios yra suteiktos investicijoms ir smulkiam verslui šiame pakete, bei prie patogesnės mokesčių sistemos“, – Seimo plenarinių posėdžių salėje teigė G. Skaistė.
Nori mažinti nelygybę
G.Skaistė vakariniame Seimo posėdyje pristatė siūlomą mokesčių reformos paketą. Pasak jos, Lietuvoje surenkamų mokesčių ir socialinių įmokų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje (ES).
„Lietuva jau dešimt metų gauna rekomendacijas, kurios yra susijusios su mūsų mokesčių sistema. Dažniausi siūlymai – didinti perskirstymą, pereiti prie ekonomikai mažiau žalingų mokesčių ir mažinti nelygybę bei skurdą.
Lietuvoje tai, ką surenkame mokesčiais ir socialinėmis įmokomis, yra 32,2 proc., o ES vidurkis – 40,7 proc. Tai riboja biudžeto galimybes“, – aiškino G.Skaistė.
Pasak jos, Lietuvoje pajamų nelygybės lygis – antras aukščiausias ES, blogesnius rezultatus demonstruoja tik Bulgarija.
„Taip pat Lietuvoje turto mokesčių dalis yra ženkliai mažesnė nei ES vidurkis. Lietuvoje – 0,3 proc. nuo BVP, kai ES – 2,2 proc.“, – tikino G.Skaistė.
Kaip ji teigė, mokesčių paketo atsiradimui įtakos turėjo ir susitarimas dėl krašto apsaugos finansavimo padidinimo iki 2,5 proc. BVP bei švietimo susitarimas, kuriame sutariama dėl darbo užmokesčio didinimo mokytojams ir dėstytojams.
G.Skaistė tikino, kad su mokesčių reforma bandoma pasiekti sąžiningesnės ir labiau subalansuotos mokesčių sistemos, norima skatinti verslus augti ir investuoti bei sukurti paskatas patogesniam mokesčių mokėjimui.
„Šiuo metu matome netolygumus tarp atskirų verslo ar apmokestinimo veiklos formų, ypač disbalansai matomi aukštų pajamų diapazone“, – pridūrė ministrė.
„Siūlome nuosekliai artinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) prie minimalios mėnesinės algos (MMA), kad kuo didesnė MMA dalis būtų neapmokestinama pajamų mokesčiu. Per savo kadenciją Vyriausybė MMA padidino 30 proc., o NPD – 56 proc. Tai reiškia, kad neapmokestinamoji dalis auga bemaž dvigubai sparčiau nei MMA. Siūloma, kad MMA augtų dar 10 proc., o NPD – 20 proc.“, – aiškino G.Skaistė.
Siūlo keisti individualios veiklos apmokestinimą
Mokesčių reformoje, pasak G.Skaistės, numatomi gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymo pokyčiai – pasikeitę mokesčių tarifai, peržiūrimos lengvatos. Projektu siūloma peržiūrėti pajamų mokesčio tarifus, taip pat keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas ir peržiūrėti mokesčių lengvatas numatant dovanų iš artimųjų asmenų ribojimus.
Numatoma apmokestinti individualią veiklą – nuo 2026 m. numatomas 20 proc. GPM tarifas, vietoje buvusių 15 proc. G.Skaistė akcentavo, kad tai iš esmės paveiks tuos individualia veikla užsiimančius asmenis, kurie uždirba mažiausiai 3 tūkst. eurų per mėnesį arba 35 tūkst. eurų per metus.
„85 proc. individualia veikla besiverčiančių asmenų pokyčiai iš esmės nepaliečia. Pokyčiai paliečia asmenis, kurie turi santykinai aukštesnes pajamas“, – sakė G.Skaistė.
GPM tarifo ir mokesčių kredito pokyčiai nepaliestų iki 15 tūkst. eurų pelno gaunančių asmenų.
Be to, individualia veikla užsiimantys asmenys įgaus teisę į nedarbo draudimo išmoką.
„Vienas iš papildomų sprendinių – verslo liudijimų reguliavimo patobulinimas. Siūloma verslo liudijimų apmokestinimo ribą, iki kurios galima turėti pajamų, nuleisti nuo 40 iki 20 tūkst. eurų ir palikti teisę verslo liudijimais verstis tik smulkiausiems“, – komentavo ministrė.
GPM įstatymo projekte numatoma nuo 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) iki 180 VDU padidinta bendrų metinių gyventojo pajamų riba, kurią viršijus taikomas didesnis papildomas 7 proc. pajamų mokesčio tarifas. Tuo tarpu papildomu 5 proc. GPM apmokestinti numatoma pajamas, siekiančias nuo 60 iki 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti GPM lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą. Ji sudarytų galimybes nuolatiniams Lietuvos gyventojams vykdyti tęstines investicijas į tam tikrus vertybinių popierių biržose platinamus vertybinius popierius ar kitas nustatytas investavimo priemones, GPM mokant tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri panaudojama ne reinvestavimui, o kitiems tikslams.
Įstatyme siūloma ir riboti dovanas iš artimųjų asmenų. Vietoje anksčiau buvusių neapmokestinamų dovanų, nepriklausomai nuo vertės, dabar siūloma apriboti jas iš artimųjų asmenų iki 300 tūkst. eurų.
Galiausiai GPM įstatymo pakeitimais numatoma supaprastinti pajamų mokesčio deklaravimo ir mokesčio permokos grąžinimo tvarką, numatant automatinį deklaracijos pateikimą.
Pelno mokesčio įstatyme – turto nusidėvėjimas
Dar vienas G.Skaistės pristatytas siūlymas – momentinis ilgalaikio turto nusidėvėjimas Pelno mokesčio įstatyme (PMĮ). Projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą ir pratęsti papildomiems 5 metams pelno mokesčio lengvatas investiciniam projektui bei filmų gamybai.
PMĮ įstatymo projekte, siekiant užtikrinti tolygesnį mokestinės naštos pasiskirstymą, keičiama pelno mokesčio tarifo taikymas įmonėms. Tai aktualu toms įmonėms, kurių mokestinio laikotarpio pajamos viršija 300 tūkst. eurų, tačiau neviršija 500 tūkst. eurų. Joms siūloma pelno mokesčio tarifą apskaičiuoti pagal nustatytą formulę, dėl ko efektyvusis pelno mokesčio tarifas tokių įmonių pelnui nuosekliai ir proporcingai apyvartai didėtų nuo 5 iki 15 proc.
Didintų registravimosi PVM mokėtojais ribą
Mokesčių reformoje taip pat numatoma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą. G.Skaistės teigimu, PVM įstatymo projektu siūloma padidinti registravimosi PVM mokėtojais ribą nuo 45 tūkst. iki 55 tūkst. eurų ir išplėsti socialinių paslaugų neapmokestinimo PVM apimtį.
Mokesčiai už būstą
Siūlomas ir vidutinis nekilnojamo turto mokestis už gyvenamąjį būstą – 16 eurų per metus. Teikiamame nekilnojamo turto mokesčio įstatymo (NTMĮ) projekte siūloma nustatyti minimalų nekilnojamojo turto mokesčio 0,5 proc. tarifą vėjo elektrinėms, o visam fizinių asmenų nekilnojamam turtui, naudojamam pajamoms iš žemės ūkio veiklos uždirbti, taikyti lengvatinį mokesčio tarifą.
NTMĮ įstatymo projekte padidinta fizinio asmens pagrindinio gyvenamojo būsto neapmokestinimo riba nuo 1 iki 1,5 nekilnojamojo turto verčių medianos, t. y. siūloma neapmokestinti pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalies, neviršijančios 1,5 savivaldybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, nekilnojamojo turto verčių medianos.
Priėmus NTMĮ pakeitimus, vidutinis mokestis už gyvenamąjį būstą gyventojui siektų 16 eurų per metus, surinktos pajamos būtų skiriamos savivaldybėms. Tvirtinama, kad du trečdaliai žmonių mokesčio nemokės.
NTMĮ projekte siūloma, kad fizinio asmens pagrindinis gyvenamasis būstas (jo mokestinė vertė) būtų apmokestinamas taikant progresinį apmokestinimą – dalis, iki 1,5 savivaldybės NT verčių medianos, būtų neapmokestinama.
Daliai, tarp 1,5 ir 2 savivaldybės NT verčių medianų, būtų taikomas 0,06 procento mokesčio tarifas. Galiausiai daliai viršijančiai 2 savivaldybės NT verčių medianas, būtų taikomas 0,1 procento mokesčio tarifas.
A.Bagdonas: kyla nemažai abejonių
Po pristatymo kalbėjęs Seimo narys Andrius Bagdonas sakė: „Nemažai pakeitimų daliai galima pritarti, tačiau noras suvienodinti individualios veiklos ir darbo santykius, kai gaunamos pajamos pagal darbo sutartis kelia nemažai abejonių.
Dar daugiau abejonių kelia noras apmokestinti dovanojamą turtą šeimos nariams, nuo kurio jau sumokėti visi mokesčiai“.
Į tai G.Skaistė sureagavo teigdama, kad šiuo metu sudaryti du dideli susitarimai, kuriems reikia papildomų lėšų.
„Jei norime daryti paskatas tiek verslui, tiek didinti paskatas dirbti, reikia sistemingų sprendimų, kurie padėtų tas pajamas užtikrinti.
Minimas individualios veiklos modelis yra EBPO rekomendacija. Apmokestinimas nėra suvienodinamas su darbo santykiais – net ir po trejų metų įgyvendinimo pilna apimtimi skirtumai išlieka“, – tikino ministrė, o pridūrusi, kad EBPO rekomendacijos buvo ambicingesnės.
A.Butkevičius: turime ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį
Seimo narys Algirdas Butkevičius tikino, kad šiuo metu – netinkamas laikas teikti reformai.
„Šiuo metu turime jau 2023-iuosius metus, turime ekonominio neapibrėžtumo laikotarpį, techninę recesiją. Mano klausimas paprastas: niekur neradau, kur pabrėžta, koks fiskalinis efektas“, – per Seimo posėdį kalbėjo jis.
G.Skaistė pabrėžė: 2021-aisiais ekonominis neapibrėžtumas buvo žymiai didesnis nei dabar.
„Manau, kad dabar prognozuoti ekonominę situaciją yra tikrai gerokai lengviau. Tarptautinės institucijos mano, kad šių metų antroje pusėje ekonomika atsistatys, o kitais metais prognozuojamas ekonomikos augimas“, – sakė ji.
„Kalbant apie bendrą paketą ir jo poveikį, jis yra skirtingas. Suniveliuoti visų sprendimų į vieną taškinį skaičių neįmanoma. Sakyčiau, kad paketas neutralus, bet jis artėja prie sąžiningesnės mokesčių sistemos, prie pajamų nelygybės mažinimo“, – tikino ministrė.
V.Mitalas: ministrė pati sau prieštarauja
Seimo narys Vytautas Mitalas atkreipė dėmesį, kad ministrė pati sau prieštarauja: projekto pristatymo pradžioje sakė, kad lyg įstatymų projektas parengtas, kad didėtų perskirstymas, o dabar sako, jog jis fiskaliniu požiūriu neutralus.
„Akcentavau, kad perskirstymo mažinti nebeturime jokios erdvės. Jei norime didinti NDP – o buvo nuosekliai sakoma, kad NPD reikia sulyginti su MMA – tie sprendimai labai brangūs: tiesioginis sulyginimas atsieis apie milijardą. Jei norime link to eiti, reikia kitų sprendimų, kurie leistų išlaikyti bent tokį pat perskirstymo lygį“, – aiškino G.Skaistė.
V.Mitalas teiravosi, kodėl visi žmonės, gaudami dovanas iš artimųjų, turės mokėti GPM, o perdovanojant ūkį to nebus?
G.Skaistė aiškino, jog dovanų apmokestinimas – tarptautinė praktika, o ūkis išskirtas dėl to, kad perduodant žemės ūkio vienetą tokia tvarka kliudys: žemės ūkio vienetas gana brangus, tačiau jo duodama nauda palyginti menka.
V.Mitalas taip pat tikino palaikantis PVM ir Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, tačiau NT mokesčiui negailėjo kritikos.
„NT mokesčiui nepritariu iš esmės – nepritariu mokesčio bazės plėtimui. Daug kartų girdėjau, kad tarptautinės organizacijos NT mokestį Lietuvai mini ir mini. Bet nei koalicijos sutartyje, nei Vyriausybės programoje NT mokesčio bazės plėtimo nėra. Tai – ne koalicinis projektas. Būsime pasirengę šiam įstatymo projektui teikti daug siūlymų“, – apie NT mokesčio projektą kalbėjo V.Mitalas.
T.Tomilinas: nusitaikyta į sąžiningai mokančius mokesčius
Seimo narys Tomas Tomilinas per posėdį G.Skaistės klausė, ar jai neatrodo, kad visos šios reformos silpnybė yra priemonės, pasiūlytos individualios veiklos vykdytojams, uždirbantiems vidutines pajamas.
„Problema su socialiniu teisingumu arba iš tikrųjų nusitaikyta į vidutinę klasę, sąžiningai deklaruojančius ir mokesčius mokančius žmones. Juos bandoma išstumti iš rinkos. Dar suprantu apie verslo liudijimus, kad jie turi likti smulkiausiems, bet individuali veikla yra normali verslo forma. Kodėl mes turime tuos vidutiniokus papildomai apmokestinti?“ – nesuprato jis.
G.Skaistė į tai priminė, kad 92 proc. individualią veiklą vykdančių asmenų uždirba mažiau nei 15 tūkst. eurų per metus.
„Vidurys yra labai toli nuo 15 tūkst. eurų. Visą laiką mokesčius kažkam didini, kažkam mažini, bet reikėtų atsitraukti ir į apmokestinimą pažiūrėti iš toliau. Kadangi Lietuvoje yra skirtingas apmokestinimas tarp skirtingų verslo formų, svarbu atsakyti į klausimą, koks skirtumas yra pateisinamas. Man atrodo, siūlymas individualios veiklos apmokestinimą priartinti prie darbo santykių yra pateisinamas, o suvienodinimo tikrai nėra“, – tikino G.Skaistė.
V.Ąžuolas: kodėl taip darote?
Seimo nariui Valiui Ąžuolui kliuvo siūlomi pokyčiai dėl individualios veiklos: „Uždarajai akcinei bendrovei gavus iki 300 tūkst. eurų bendras apmokestinimas – 20 proc. Siūlote jiems mokesčius mažinti – ribą progresyviai didinti iki 500 tūkst. eurų. Tuo pačiu pagal individualią veiklą vykdant tą pačią veiklą, gaunant tą pačią sumą, apmokestinimas – 40 proc. Koks jūsų tikslas? Ar norite individualios veiklos savininkus prievarta suvaryti į „uabus“? Kodėl taip darote?“
G.Skaistė aiškino, kad individuali veikla nuo verslo skiriasi tuo, kad mokamos socialinio draudimo, privalomo draudimo įmokos, jos generuoja ne tik papildomas įmokas, bet ir papildomas išmokas.
„Darbo santykiuose mokamas 20 proc. GPM, individualioje veikloje – 15 proc., kai iš šio mokesčio finansuojamos ne tik bendrosios valstybės paslaugos, bet ir iš valstybės biudžeto mokama pensijos dalis“, – vardijo ministrė.
„Pavyko gauti atsakymą, kad norima individualios veiklos savininkus suvaryti į „uabus“, nes individualiai veiklai mokesčiai bus didinami drastiškai, o „uabuose“ mokesčių galėsime mokėti mažiau. Tai vadinama „teisingiau“, – ironizavo Seimo narys.
A.Sysas: ar gyvulių ūkis ir toliau gyvuos?
Seimo narys Algirdas Sysas per posėdį klausė, ar su mokesčių reforma bandyta išspręsti veiklos rūšių mažinimą.
„Ne vienas ekspertas sako, kad jų pas mus per daug. Ar šis gyvulių ūkis ir toliau gyvuos?“ – klausė jis.
G.Skaistė tikino, kad sistemos trūkumas – ne daug skirtingų pavadinimų, o skirtingas apmokestinimas.
„Žmonės renkasi veiklos formą ne dėl to, kad ji patogesnė, bet dėl mažesnių mokesčių“, – manė ji.
A.Skardžius: Lietuva tapo valdančiųjų įkaite
„Visa Lietuva tapo valdančiųjų įkaite – noras gauti RRF pinigus skatina įvedėti turto mokestį. Patys įsipareigojot, dabar visa Lietuva turi kentėti. Tai nesąžininga. Mokesčių reforma gyvulių ūkio nepanaikina.
Nekaip atrodo ir pati Finansų ministrė, grąžinusi pinigus Kauno savivaldybei – jai ir moraliai stovėti tribūnoje nederėjo“, – replikavo Artūras Skardžius, omenyje turėdamas vadinamąjį „čekiukų“ skandalą.
SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką
Taip pat atskiru balsavimu parlamentas pritarė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasiūlymų rinkiniui mokesčių reformos pakete.
Už SADM siūlymus balsavo 52, prieš 1, susilaikė 21 Seimo narys. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu įstatymo projektus patvirtintas Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
Pasiūlymus pristačiusi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė tikino, kad dabartinė sistema turi trūkumų ir pokyčiais yra sprendžiamos problemos didinant žmonių apsaugą. „Kadangi dabartinė sistema turi įvairių trūkumų ir ydų, kurios potencialiai mažina apmokestinimo teisingumą ir socialinio draudimo aprėptį bei neįgalina mūsų mokėti adekvačių socialinio draudimo išmokų draudiminės rizikos atveju, tai mes sprendžiame šias problemas ir didiname žmonių apsaugą“, – sakė M. Navickienė.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma plėsti nedarbo socialinio draudimo sistemos aprėptį, įtraukiant papildomas savarankiškai dirbančių asmenų grupes į nedarbo socialinio draudimo sistemą ir trumpinant minimalaus nedarbo socialinio draudimo stažą nuo 12 mėn. per pastaruosius 30 mėn. iki 9 mėn. per pastaruosius 30 mėnesių.
Tuo tarpu Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektu, siekiant, kad padidėtų mažiausias nedarbo socialinio draudimo išmokas gaunančių bedarbių galimybės patenkinti būtiniausius asmeninius vartojimo poreikius, SADM siūlo nustatyti minimalią nedarbo socialinio draudimo išmoką, atitinkančią 5 bazinės socialinės išmokos (BSI) dydžius – šiais metais tai būtų 245 eurai.
Atsižvelgiant į tai, kad Valstybinio socialinio draudimo įstatymo ir Nedarbo socialinio draudimo įstatymo projektuose yra numatomas šeimynos dalyvių draudimas nedarbo socialiniu draudimu, Užimtumo įstatymo projektu siūloma panaikinti nustatytą išimtį, leidžiančią šeimynos dalyviui įgyti bedarbio statusą nenutraukus veiklos.
Antradienį prieš plenarinį posėdį po pateikimo už reformos paketą žadėjo balsuoti konservatorių ir Liberalų sąjūdžio frakcijų atstovai. Tuo tarpu „laisviečiai“ bei socialdemokratai tikino, kad frakcijose vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Likusių frakcijų atstovai tvirtino, kad mokesčių reformos pateikimui nepritars.
