Su MMA didinimu sutikę darbdaviai pasijuto apgauti: „Mūsų parašai po susitarimu buvo su viena išlyga“

Minimali mėnesio alga (MMA) nuo kitų metų turi didėti iki 940 eurų, tad, atskaičius mokesčius, mažiausiai uždirbantieji gaus 709 eurus. Visgi verslas abejoja, ar dabar tam geras laikas: ekonomika lėtėja, prognozės prastėja, o ir didėjantys mokesčiai tuštins darbdavių kišenes. Bet rūpintis mažiausiai uždirbančiais būtina – juk prekės ir paslaugos brangsta taip pat.

Minimali mėnesio alga nuo kitų metų turi didėti iki 940 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Minimali mėnesio alga nuo kitų metų turi didėti iki 940 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
A.Romanovskis.<br>K.Gudžiūnienės/ELTA nuotr.
A.Romanovskis.<br>K.Gudžiūnienės/ELTA nuotr.
I.Ruginienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
I.Ruginienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Navickienė.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
M.Dubnikovas.<br>R.Danisevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Tomas Loiba

Jul 4, 2023, 9:04 AM

Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė, verslo konfederacijos vadovas Andrius Romanovskis ir ekonomistas Marius Dubnikovas

Verslo atstovai, anot A.Romanovskio, pasijuto apgauti: Trišalėje taryboje sutarus dėl MMA didinimo vėliau iš Vyriausybės gavo žinią apie tuo pat metu keliamus mokesčius.

„MMA turi kilti, bet šis kilimas neturi būti pretekstas verslui kelti mokesčius. Dabar girdime radikaliai pasikeitusią Vyriausybės ir Finansų ministerijos poziciją, kad mokesčių pakilimo reikia, jog būtų įgyvendinti įsipareigojimai, kurie buvo pasiekti Trišalėje taryboje.

Mūsų, kaip darbdavių, principinė pozicija buvo tokia: mes suprantame ir palaikome 10 proc. MMA kilimą net esant sunkiai ekonominei situacijai. Tačiau tuo pat metu Vyriausybė turėtų atnešti savo indėlį su neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimu, bet ji negali grįsti mokesčių kėlimo poreikiu vykdyti šį susitarimą. Jaučiamės truputį apgauti“, – „Žinių radijo“ eteryje kalbėjo A.Romanovskis.

Iš vienos ministerijos – siūlymai didinti mokesčius, iš kitos – prievolė kelti algas. Pašnekovas sako, kad taip visa našta permetama darbdaviams. „NPD kilimas – kasmetinis procesas. Istoriškai būdavo, kad verslas ateidavo su savo finansiniu indėliu keliant MMA, o Vyriausybė – atsisakydama dalies pajamų iš GPM iš tų, kurie mažiausiai uždirba.

Dabar akivaizdu, kad noras kiek galima anksčiau susitarti dėl MMA buvo inspiruotas ieškant papildomų argumentų, kodėl reikia kelti mokesčius.

Mūsų parašai po ankstesniu susitarimu buvo su viena išlyga: tai niekaip neturi būti siejama mokestine reforma“, – minėjo A.Romanovskis.

Jis paminėjo mokesčių reformoje numatytą progresinį kapitalo apmokestinimą, ko, pasak A.Romanovskio, nėra aplinkui.

„Viena vertus, įmonėms didiname finansinę naštą, kita vertus, reikalaujame tuo pačiu didinti MMA. Darbuotojas – didžiausia įmonės vertybė, bet būtų nesąžininga verslininkams dar uždėti papildomą naštą recesijos metu, – kalbėjo verslo konfederacijos vadovas. -

Dar 2017 m. esame pasiekę tokį susitarimą su profesinėmis sąjungomis dėl NDP sulyginimo su MMA. Oponentai turi vienintelį atsakymą – iš kur tai finansuoti? Bet skatinant verslą, investicijas galima gauti daugiau pajamų nei keliant mokesčius. Mokesčių didinimas – blogas signalas tiek investuotojams, tiek verslininkams. Tai kaip tik gali turėti priešingą efektą, kai teorinės pajamos iš mokesčių padidinimo praktiškai virs į nesurinktas pajamas“.

A.Romanovskis minėjo, kad net ir ekonominio sunkmečio metu darbdaviai patys kelia atlyginimus, nes įtampa darbo rinkoje tebėra justi. Bet nurodymas kelti MMA, verslo supratimu, – našta, mat nurodoma, kiek atlyginimas turi būti padidintas. „Kai tai ateina su papildomu mokesčių pakėlimu, kai kam tai gali būti labai sudėtinga ar net nepakeliama.

Ekonomikos sulėtėjimas akivaizdus. Tokiose sudėtingose sąlygose kelti mokesčius – labai neatsakingas veiksmas. Net ir Prezidentūra, kuri anksčiau, regis, palaikė mokesčių reformą, dabar sako, kad tokie cikliški sprendimai gali būti žalingi. Reikėtų paskatinimo, o ne progresą nubaidančių sprendimų“, – svarstė laidos pašnekovas.

Socialinių reikalų ir darbo ministrė Monika Navickienė į A.Romanovskio pastabas sureagavo sakydama: „Verslo nuogąstavimus girdime visada, kai Trišalėje taryboje svarstoma, kiek turėtų didėti MMA. Bet dar niekada retrospektyviai po to nefiksavome didesnių atleidimų ar rinkos susitraukimų.

Šiemet tiek verslas, tiek profesinės sąjungos sutarė, kad tokiu dydžiu reikia kelti MMA. Tai – pagrindinis signalas, kuris leido priimti sprendimą“.

Pasak ministrės, jei turime tikslą, kad NPD susilygintų su MMA, turime matyti bendrą biudžeto paveikslą, svarstyti ir kitas biudžeto pajamas.

Anot M.Navickienės, MMA kėlimo kontekste reikia akcentuoti: dėl jos didinimo sutarta, pajamų nelygybei įtakos turi įvairūs sprendimai, darbuotojų darbo užmokestis turi augti, o istoriškai neigiamų pasekmių darbo rinkai po MMA kėlimo dar niekada nesame fiksavę. „Sprendimai visada savalaikiai, kai jie reikalingi“, – komentavo Vyriausybės atstovė.

Ji pridūrė, kad pagal ES valandinio darbo užmokestį Lietuvoje jis – vienas mažiausių. Tiesa, tiek vidutinio, tiek valandinio darbo užmokesčio augimo tempai – spartūs.

Kad MMA turi didėti, sutinka ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

„Tam pritarė ir Trišalė taryba. Tik kad verslui nepatinka, jog algų auginimas vyksta lygiagrečiai su mokesčių didinimu.

Mokesčiai padėtį paaštrina visame kontekste: pinigų, išėjusių iš verslo organizacijų, bus daugiau. Kai pinigų nebelieka, jie pradeda optimizacijos procesą. Dėl MMA buvo susitarta, bet dėl mokesčių – ne. Net ir profesinės sąjungos sako, kad tokia mokesčių reforma netinkama. Tikriausiai verslas taip lengvai nebūtų pasirašęs po atlyginimų didinimu, jei žinotų, kad lygiagrečiai ateina mokesčių didinimas“, – svarstė M.Dubnikovas.

Jis sutinka, kad dalį MMA padidinimo „suvalgys“ augančios paslaugų ir prekių kainos: preliminari infliacija birželį siekė 8 proc. Tai, ekonomisto vertinimu, vis dar didelis skaičius.

„Bet atlyginimų augimas šiais metais – akivaizdu – lenks infliaciją, – minėjo jis. – 

2013 m. MMA Lietuvoje buvo 870 litų. Šiandien jis – virš 900 eurų. Atlyginimai per dešimtmetį padidėjo apie tris kartus, o per tą laiką stipresnės infliacijos matėme tik vienus metus – 2022 m., kai kainos pašoko beprotiškai. Lietuvos gerbūvio keitimosi greitis – vienas sparčiausių ES“.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė I.Ruginienė buvo kategoriška: dabar – pats laikas kelti ne tik MMA, bet ir visus atlyginimus. Anot jos, ypač per recesiją reikia užtikrinti, kad darbuotojams didės algos. „Tik tokiu būdu galime suvaldyti infliaciją, padėti verslininkams parduoti produkciją. O mūsų darbdaviams metai iš metų atsiranda tūkstantis ir viena priežastis, kodėl nereikia kelti darbo užmokesčio“, – ironizavo ji.

Profsąjungų atstovė pridūrė: metų gale matome skaičius, kad realusis darbo užmokestis nuolat mažėja.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„24/7“: kas bus kitas Lietuvos prezidentas, pone A. Valinskai?