Aptarnauja tik telefonu ar internetu
Norėdamas močiutės name įvesti elektrą Julius nesitikėjo, kad tai bus šitaip keblu. Paskambinus ESO nurodytu numeriu teko apie 15 minučių laukti, kol konsultantas atsilieps, o galų gale sužinota, jog prašymą teks pildyti internetu.
„Gerai, kad močiutė – dirbantis žmogus, turi el. banko sąskaitos prisijungimus, tad galėjome prisijungti prie ESO, bet vien paskyrai ir slaptažodžiui pagal reikalavimus sukurti kiek laiko sugaišome. Man – 30 metų ir aš vos ne valandą sėdėjau, (kol pateikiau prašymą – red. past.), bet kitą dieną paskambino ir pasakė, jog trūksta dokumentų, juos reikia prisegti PDF formatu.
Mes turime tik popierinius dokumentus, nufotografuoti ir atsiųsti netinka, tai pasakiau, kad geriau būtų tiesiog atvykti į jų padalinį, o jie man atsako: pas mus nė vieno tokio nėra, aptarnaujame tik telefonu arba internetu.
Ar čia normalu? O jei žmogus nemoka lietuvių kalbos ar net banko sąskaitos neturi? Pavyzdžiui, kaip mano promočiutei, kuriai 92-eji ir jai pensiją į namus neša pašto darbuotojai, reikėtų susitvarkyti dokumentus?“ – kėlė klausimus į portalą lrytas.lt kreipęsis vyriškis.
ESO ryšių su visuomene projektų vadovė Rasa Juodkienė portalui lrytas.lt patvirtino, kad iš tiesų gyventojus aptarnauja telefonu ir internetu, o tokį sprendimą grindžia sumažėjusiu klientų srautu į fizinius aptarnavimo centrus.
ESO duomenimis, daugiau nei 90 proc. visų užklausų bei prašymų pateikiama internetu.
„Siekdami visiems būti vienodai prieinami, operatyviai suteikti kokybišką aptarnavimą, sustiprinome skambučių centro pajėgas ir kompetencijas. Klientams nereikia gaišti laiko vykstant į aptarnavimo centrus“, – komentavo R.Juodkienė.
Klientų aptarnavimo centrai buvo uždaryti dar 2020 m. pradžioje. Visgi ji nurodė, jog esant išskirtinėms sąlygoms ESO konsultantai gali paskirti individualų susitikimą.
Problemų kyla ir dėl kitų įstaigų
Kęstutis Makaravičius, Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos prezidentas, portalui lrytas.lt teigė nesistebintis tokia situacija, mat jau daugelis įstaigų yra perėjusios prie nuotolinio paslaugų teikimo.
„E. sveikatos sistema, elektroninė bankininkystė, elektroniniai parašai – daugelis šių dalykų senjorams yra nesuprantami ir neprieinami.
Ši problema išliks, nes ir esami senjorai, nemaža dalis ir būsimų pensininkų nemoka naudotis internetu ir privalo viską daryti su vaikų, anūkų ar kaimynų pagalba.
Bet net ir prisiskambinti dažnai būna sunku, tenka ilgai laukti, apie energetikos įstaigas išvis nekalbu, ne kartą kalbėta, kad jiems neįmanoma prisiskambinti. Į bankus prisiskambinti lengviau, bet kaime gyvenantis senjoras ne visada gali to banko numerį rasti, internetu juk nesinaudoja ar jo net neturi“, – kalbėjo K.Makaravičius.
Pasak jo, pandemija stipriai ir per daug greitai pripratino organizacijas dirbti nuotoliniu būdu. Pašnekovas neneigė, kad toks darbo modelis įmonėms iš tiesų gali būti daug patogesnis, naudingesnis, visgi pabrėžė, kad senjorų gyvenimą tai itin apsunkina.
„Bandėme net ir medicinos įstaigų bei bankų prašyti, jog išliktų gyvos eilės, bet niekas nenori mūsų išgirsti ir palieka išankstinę registraciją.
Turime laipsniškai pereiti prie modernių technologijų ir kol kas palikti alternatyvų – įstaigų padalinių, kuriuose žmonės būtų atparnaujami gyvai. Negalime iš tiek daug senjorų – juk Lietuvoje namaža dalis gyventojų – pagyvenusieji, atimti patogaus paslaugų gavimo galimybės“, – piktinosi K.Makaravičius.
