Pernai labiau pirko naujus, šiemet – atnaujina senus būstus
Pirmą šių metų pusmetį per platformą išduotų vartojimo paskolų suma pasiekė 11,4 mln. eurų ir buvo bene 38 proc. didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Labiausiai, net 82 proc., išaugo išduotų paskolų namų remontui suma. Vidutinė paskola namų remontui siekė 4,7 tūkst. eurų, 28 proc. daugiau nei pernai.
„Skolinimasis namų remontui pradėjo sparčiai augti dar praėjusių metų antroje pusėje, kai ženkliai išaugus elektros kainoms bei kitiems energetiniams ištekliams, žmonės suskubo atnaujinti namus, investuoti į sprendimus, leisiančius sutaupyti ateityje. Sprendimą investuoti į namų atnaujinimą dabar, o ne atidėti ateičiai, dar labiau paskatino ir ženkliai išaugusi infliacija. Mūsų statistika rodo, kad ši tendencija išlieka ir toliau“, – pastebi „Finbee“ vadovas Darius Noreika.
Išaugusį poreikį atnaujinti būstą patvirtina ir namų remonto darbus vykdančios įmonės vadovas Mantas Didikas, sakydamas, kad šiemet sulaukia apie 15 proc. daugiau užklausų.
„Lygindami šių metų pusmetį su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu, matome gana nemažą namų remontų skaičiaus padidėjimą. Pernai vyravo naujų būstų įrengimo poreikis, šiemet – daugiau atsiranda ir senosios statybos gyvenamųjų patalpų remonto darbų poreikis. Reikėtų pasakyti, kad bent kol kas nematome jokių grėsmingų ar neįprastų ženklų. Visuomet taip būna – keičiantis būsto rinkos sąlygoms, t. y. augant būsto kainų lygiui ir rinkoje vyraujant šiokiam tokiam nestabilumui, žmonės kaip atsinaujinimo alternatyvą drąsiau renkasi būsto remontą“, – komentuoja M. Didikas, „Mangasta“ vadovas.
Anot jo, namų remonto išlaidos priklauso nuo gyventojų poreikių ir gyvenamojo būsto dydžio bei būklės. Pavyzdžiui, standartiniam dviejų kambarių buto, kurio plotas iki 50 kv. m., remontui lietuviai dažniausiai skiria 5–8 tūkst. eurų. O kapitalinio remonto atveju, kai reikia keisti ir elektros instaliaciją, santechnikos vamzdynus ar atlikti griovimo darbus, gyventojai linkę išleisti apie 10–12 tūkst. eurų.
Automobiliui išleidžia apie 8 tūkst. eurų, pusę sumos linkę skolintis
Šiemet pirmą pusmetį lietuviai kur kas aktyviau skolinasi ir automobiliams. Palyginti su pernai, bendra paskolų suma išaugo 60 proc. Vidutinė paskolos suma išliko panaši – apie 4,2 tūkst. eurų.
„Paskolų automobiliui įsigyti dalis nuo visų išduodamų paskolų išaugo nuo šių metų pradžios. Tą galėjo lemti dar 2020 m. prasidėjusi lustų krizė, kuri stipriai paveikė naujų automobilių rinką. Šiuo metu nebėra problemos užsisakyti naują automobilį, todėl, tikėtina, dėl to išaugus pasiūlai naudotų automobilių rinkoje, dalis žmonių gali lengviau įsigyti naudotus automobilius. Kita vertus, kadangi automobilių kainos šiek tiek augo, tai galimai paskatino gyventojus aktyviau skolintis“, – komentuoja D. Noreika.
„Autogidas“ vadovas Vytautas Raudonius sako, kad naudotų automobilių rinkoje iš tiesų stebimi pirmieji atsigavimo ženklai, bet sakyti, kad pasiūla grįžta į senas vėžes, dar tikrai per anksti. Anot jo, naudotų automobilių pardavimai šiemet, palyginti su pernai, šiek tiek padidėjo, bet dar didesnio augimo laukiama artėjant rudeniui – tai įprasta tendencija bene kiekvienais metais. Skiriama pinigų suma taip pat vos padidėjo, nes išaugo ir pačių automobilių kainos.
„Dauguma mūsų pirkėjų kaip „ribinę“ sumą įvardija 12 tūkst. eurų. Tiek kainuojantį automobilį pirkėjai dar laiko „įperkamu“. Tačiau absoliuti dauguma pirkėjų kaip optimalią sumą, už kurią norėtų įsigyti automobilį, laiko 8 tūkst. eurų“, – sako V. Raudonius.
Tarpusavio skolinimo platformos duomenimis, mažiausiai šiemet augo skolinimasis atostogoms, vidutinė paskolos suma siekė 1,7 tūkst. eurų.
Dar viena ryški šių metų tendencija – gyventojai itin aktyviai refinansuoja kitose finansų įstaigose turimas paskolas. Refinansavimo mastai išaugo bene 50 proc. Tai, anot D. Noreikos, parodo didėjantį žmonių finansinį raštingumą – jie, suprasdami, kad turima paskola kelia per didelę finansinę naštą, domisi, kaip galima sutaupyti.
Be to, šiemet pirmą pusmetį gyventojai ne tik aktyviau skolinosi, bet ir investavo. Naujai registruotų investuotojų skaičius augo 38 proc., o pervedamų lėšų, kurias skiria investicijoms, suma didėjo 77 proc., kas rodo, kad lietuviai siekia saugoti pinigus nuo infliacijos ir uždirbti grąžą. Skaičiuojama, kad vidutinė gyventojo investicija yra 352 eurai per mėnesį.
