Iššvaistome per 2,4 mln. eurų vertės monetų
Seimo narys Mindaugas Lingė paaiškino, kaip vyktų 1 ir 2 centų monetų vartojimo poreikio sumažinimas.
„Šios monetos kaip atsiskaitymo priemonė išliktų ir toliau, ir po 2025 metų, kas turi tokių centų sukaupę, jais galės atsiskaityti. Siūloma tik apriboti poreikį, kad jų nebereikėtų kaldinti, naudoti kaip grąžos.
Ieškoma tokios formulės, kuri būtų neutrali. Kai krepšelio suma baigiasi 1 ir 2 centais, būtų apvalinama į 0 pusę, naudingą vartotojui, kaip ir 6 bei 7 centai būtų apvalinami į 5 centų pusę. Nepalakus vartotojui centų apvalinimas būtų, kai suma baigtųsi 3 ir 4 centais – būtų apvalinama į 5 centų pusę, o kai baigtųsi 8 ir 9 centais, būtų apvalinama į 10 centų pusę. Kadangi pasiūlymo efektas neutralus, iš to išloštų ir patys žmonės, kurie pameta, nenaudoja tų centų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo M.Lingė.
Lietuvos bankas skaičiuoja, kad per visą euro laikotarpį iššvaistyta per 2,4 mln. eurų vertės monetų.
„Tai pirmiausia nuostoliai žmonėms. Nuostolių būna ir dėl to, kad nuolat reikia tokių monetų papildymo, tai kainuoja 0,5 mln. eurų kiekvienais metais. Sąnaudos ir verslui apskaityti centus, juos administruoti, skaičiuoti, priduoti. Bendra suma – 3,7 mln. eurų praradimų per metus. Jei įdiegtume apvalinimą, naudos turėtų visi“, – įsitikinęs Seimo narys.
Vis dažniau pasigirsta baimių, kad prekybininkai pasinaudos susidariusia situacija ir turės tik dar vieną progą pakelti kainas. Tačiau, M.Lingės nuomone, toks scenarijus – nelabai realus.
„Baimių yra, bet kadangi toks būdas nebus taikomas atsiskaitant už vieną prekę, tai visa ta kontrolė ir manipuliacija dingsta. Jei pirksime vieną šokoladą už 99 centus, neturėsime už jį mokėti 1 euro. Žmogus turėtų mokėti 99 centus, jam būtų duodama 1 cento grąža. Apvalinimas galiotų perkant didesnį kiekį, jei prie šokolado pirktume ir kitą prekę. Jei įsidedu tris agurkus, iš kur aš žinau, ar galutinė suma baigsis 3 centais, ar 7 centais? Tai labiau spekuliatyvu.
Tokią sistemą įsidiegusios šešios euro zonos valstybės. Stebėjome ir vertinome efektą. Priėjome išvadą, kad tai – neutralus apvalinimas, neturintis įtakos kainodarai“, – kalbėjo M.Lingė.
Mano, kad žmonės liks nuskriausti
Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė visgi tikino: įvedus sistemą, galimos ir rizikos, o žmonėms tai nenaudinga.
„Visuose prieš tai buvusiuose sprendimuose, kuriuose buvo ar keičiamos valiutos, ar panašiai, visą laiką paprastas žmogus likdavo labiau nuskriaustas. Manome, kad ne išimtis būtų ir šis kartas.
Kad būtų galima visiškai suprasti, apie ką čia kalbama, reikėtų pateikti daugiau informacijos viešoje erdvėje. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kas atsiskaitinėja grynaisiais. Dažniausiai tai – mažas pajamas turintys žmonės, pensinio amžiaus žmonės ar vaikai. Kita vertus, mes kalbame tik apie prekes, o kaip bus su paslaugomis?“ – nesuprato D.Jakutavičė.
M.Lingė paaiškino: apvalinimas negaliotų paslaugoms.
„Jei mes naudojamės prekybos centrais kaip tarpininkais susimokėti už elektrą, už komunalines paslaugas, tai mokant grynaisiais, būtų turima sumokėti tiksliai, nes tarpininkas turi pervesti tikslią sumą tiek elektros tiekėjui, tiek šilumos tiekėjui. To negalima sumuoti, tai nėra krepšelis.
Apvalinimas negaliotų atsiskaitant negrynaisiais pinigais, mokant kuponais, perkant po vieną prekę. Pritariu, kad reikia daugiau aiškumo, dėl to ir pradėjome iš anksčiau – dabar 2023 metai, o reguliavimas atsirastų 2025 metų gegužę, kada būtų įdiegiami išmanūs kasos aparatai, kuriuose būtų apvalinimo funkcija“, – kalbėjo Seimo narys.
Nulemtų kainų pakilimą?
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus sakė: didieji prekybos tinklai ir lokalios regioninės parduotuvės į šią situaciją reaguotų skirtingai.
„Didžiųjų prekybos tinklų kainose, panašu, bent iš pradžių nebus absoliučiai jokių pasikeitimų. Bet tik iš pradžių, kol praeis poros mėnesių eksperimentas, kuris pakeis didžiųjų prekybos tinklų traktuotę, kas yra nauda, kurią jie gauna.
Jei paliekama galimybė atsiskaityti bankinėmis kortelėmis bet kokiu tikslumu ir jų tai neliečia, tai asmuo, kurio krepšelis kainuos 1,93 euro, pasirinks mokėti kortele, tokiu atveju savotiškai išloš 2 centus, lyginant su tuo, kuris atsiskaitytų grynaisiais. Jei krepšelis kainuos 1,97 euro, asmuo pasirinks mokėti grynaisiais, sumokės 1,95 euro ir išloš 2 centus“, – šnekėjo A.Bartkus.
Jis pabrėžė: einant laikui, prekybos tinklai tokius prarastus 2 centus ims traktuoti kaip nuostolį.
„Individualiam asmeniui tai atrodo minimalūs praradimai. O didieji prekybos tinklai per didžiulį pirkėjų srautą galės suskaičiuoti absoliučius praradimus. Tai nulems kainų pakoregavimus aukštyn“, – manė ekonomistas.
O štai lokaliose regioninėse parduotuvėse situacija greičiausiai bus visiškai kitokia.
„Ten didelis kiekis atsiskaitymų būna grynaisiais pinigais, dėl ramybės ir patogumo iškart bus suapvalinta iki 5 centų. Prekės, kurios kainuoja 2,99 euro, iškart koreguosis iki 3 eurų, nes kitaip tai reikštų, kad su kas antru pirkėju reikės ilgai diskutuoti ir aiškinti, kodėl yra taip, o ne anaip.
Prekės, kurių kaina pasibaigia, pavyzdžiui, 19 centų, 29 centais, pabrangs ne 1 centu, o 6 centais. Tavo galutinis prekių krepšelis po tokio kainų apvalinimo kainuos gal 2 proc. daugiau. Tai nėra labai daug, bet yra šis tas“, – įsitikinęs A.Bartkus.
Vis dažniau atsiskaitytume kortele
Kainas stebinčio portalo pricer.lt vadovas Arūnas Vizickas pasiūlymą gerokai sumažinti 1 ir 2 centų monetų naudojimą irgi vertino gan neigiamai.
„Nuo mažų detalių ir prasideda dideli klausimai. Šiandien mes atsisakome 1 ir 2 centų, o po kažkiek laiko – 1 euro ar gal 2 eurų.
Visų pirma, kainos mums buvo apvalinamos įvedant eurą, mes matėme, kad nuo to kainos tikrai ne mažėjo, o didėjo. Kad kažkas apvalins, tai tikrai apvalins į savo, o ne į kito naudą. Vartotojas jokios derybinės galios neturi, jis arba sutinka, arba nesutinka mokėti“, – manė A.Vizickas.
Jis priminė ir tai, kas parduotuvėse vyksta su lengvaisiais plastikiniais maišeliais – nuo liepos jie kainuoja 1 centą.
„Jei iš rinkos išimsime 1 ir 2 centus, tada galbūt maišeliai kainuos 5 centus? Tokių atvejų mes turėsime daug, ilgainiui tik užsimirš, dėl ko taip įvyko. O mes kaip vartotojai turėsime sumokėti brangiau“, – šnekėjo A.Vizickas.
Pašnekovas pridūrė: žmonės greičiausiai norės vis dažniau atsiskaityti banko kortelėmis.
„Iš vienos pusės, tai – rinkos išskaidrinimas, bet iš kitos pusės, kai prasideda neramumai, specialistai patarinėja išsigryninti pinigus, nes elektroninė sistema neveiks, kai bus kataklizmų“, – sakė portalo pricer.lt vadovas.
Nori apginti prekybininkus
Lietuvos banko Grynųjų pinigų departamento direktorius Deivis Stankevičius pabrėžė: bet kuri naujovė pradžioje gąsdina.
„Matome daug emocijų, galimai nepagrįstų spekuliacijų. Norėčiau apginti prekybininkus, nes ne prekybininkai tą inicijuoja. Mitas, kad dėl apvalinimo daugiausiai uždirbs prekybininkai, nėra pagrįstas, nes apvalinimo taisyklė neutrali tiek vieno, tiek kito atžvilgiu. Apvalinimas teisingas abiem pusėms, tai neturėtų įtakos kainoms, kainos – konkurencinis aspektas“, – sakė D.Stankevičius.
Jis tvirtino, kad apvalinimas gyventojams atneštų išties daug naudos.
„Tai yra patogiau, nes kai dabar gauni 1 ar 2 centus grąžos, dažniausiai juos kažkur numeti. Tas numetimas žmonėms kainuoja 2,4 mln. eurų. Jei viskas bus suapvalinta, tai nebus ką pamesti, sistema vyks patogiau, efektyviau.
Ir prekybininkui bus patogiau administruoti grynuosius pinigus, ir valstybei nereikės kaldinti monetų, kurių niekam nereikia, kurios tonomis išbarstomos. Mes norime, kad grynieji toliau cirkuliuotų, kad būtų patogu vartotojams“, – sakė D.Stankevičius.
Pašnekovas tikino, kad apvalinimą įsivesti planuoja ir latviai bei estai.
„Atlikta analizių, koks tai galėtų būti poveikis kainoms – ta įtaka absoliučiai minimali. Nemanome, kad techninis apvalinimas turėtų atnešti kainų didėjimą. Mūsų požiūriu, tai du nesusiję dalykai“, – kalbėjo D.Stankevičius.
