„Tvari Lietuva“ kalbinta labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ komunikacijos specialistė Miglė Petronytė sako, kad gyventojų, nebegalinčių apsirūpinti maistu, skaičius išaugo ir Lietuvoje. Anot jos, pokytį labiausiai lėmė stipriai padidėjusios maisto ir paslaugų kainos. Pasak specialistės, įvardytai statistikai įtakos turi ir į Lietuvą atvykstančių nuo karo bėgančių ukrainiečių skaičius.
Šiuo metu pasaulyje nuo bado kenčia apie 735 mln. žmonių, 2019 m. tokių buvo 613 mln.
Jei tendencijos išliks tokios pačios, vienas iš JT darnaus vystymosi tikslų – iki 2030 m. padaryti taip, kad bado pasaulyje neliktų – nebus pasiektas, perspėja ataskaitą parengusios penkios JT agentūros: Maisto ir žemės ūkio organizacija (FAO), Tarptautinis žemės ūkio plėtros fondas (IFAD), Vaikų fondas (UNICEF), Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) ir Pasaulio maisto programa (WFP).
Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, kuri yra pagrindinė kviečių, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejaus gamintoja, pasaulyje smarkiai išaugo maisto kainos.
„Atsigavimas po pasaulinės pandemijos buvo netolygus, o karas Ukrainoje paveikė maisto sektorių, – sakė FAO generalinis direktorius Qu Dongyu. – Tai yra nauja norma, kai klimato kaita, konfliktai ir ekonominis nestabilumas dar labiau atitolina nuo saugumo tuos, kurie jau ir taip yra užribyje.“
Milijonai badaujančiųjų, tarp jų ir vaikai
Nors 2021–2022 m. badaujančiųjų skaičius pasaulyje stabilizavosi, daugelyje planetos vietų maisto krizė gilėja, o aprūpinimo maistu ir mitybos padėtis lieka sudėtinga. Azijoje ir Lotynų Amerikoje fiksuotas maisto krizės mažėjimas, tačiau Vakarų Azijoje, Karibų jūros regione ir visuose Afrikos subregionuose 2022 m. bado problema didėja.
Afrika išlieka labiausiai nuo bado kenčiančiu regionu – badauja kas penktas žemyno gyventojas.
Aptariamoje atskaitoje teigiama, kad maždaug 29,6 proc. pasaulio gyventojų, t. y. 2,4 mlrd. žmonių, neturėjo nuolatinės galimybės gauti maisto. Iš jų apie 900 mln. asmenų (11,3 proc. pasaulio gyventojų) susidūrė su dideliu maisto trūkumu.
Dar daugiau, žmonių galimybės sveikai maitintis visame pasaulyje blogėjo: 2021 m. daugiau nei 3,1 mlrd. žmonių pasaulyje (42 proc. planetos gyventojų) negalėjo sau leisti sveikai maitintis. Palyginti su 2019 m., šis skaičius išaugo 134 mln.
Milijonai jaunesnių nei penkerių metų amžiaus vaikų ir toliau kenčia dėl nepakankamos mitybos: 2022 m. 148 mln. tokio amžiaus vaikų augimas ir vystymasis buvo sulėtėjęs, 45 mln. (6,8 proc.) vaikų patyrė išsekimą, o 37 mln. (5,6 proc.) turėjo antsvorio.
PSO generalinis direktorius dr. Tedros Adhanom Ghebreyesus pabrėžė, kad vaikų išsekimas tebėra nepriimtinai didelis, o mažinant vaikų antsvorį nepadaryta jokios pažangos.
„Mums reikia tikslingos viešosios politikos, investicijų ir veiksmų, kad sukurtume sveikesnę mitybos aplinką visiems“, – akcentavo jis.
Prognozės 2030 m.: badaujančiųjų skaičius sieks 600 mln.
Aptariamos ataskaitos rengėjai dokumento pratarmėje rašo: „Be abejo, pasiekti vieną iš darnaus vystymosi tikslų – iki 2030 m. panaikinti badą pasaulyje – yra sudėtingas iššūkis. Dar daugiau, prognozuojama, kad 2030 m. badaujančiųjų skaičius sieks beveik 600 mln. Pagrindiniai maisto trūkumo ir prastos mitybos veiksniai yra naujoji norma, todėl neturime kitos išeities, kaip tik padvigubinti pastangas pertvarkyti žemės ūkio ir maisto produktų sistemas.“
JT generalinis sekretorius Antonio Guteresas vaizdo pranešime per ataskaitos pristatymą JT būstinėje Niujorke sakė, kad vilties teikia tai, jog kai kurie regionai yra pakeliui į 2030 m. mitybos tikslų įgyvendinimą.
„Tačiau apskritai pasauliui reikia imtis intensyvių ir neatidėliotinų priemonių, kad darnaus vystymosi tikslai būtų išgelbėti. Turime didinti atsparumą krizėms ir sukrėtimams, kurie lemia nesaugumą dėl maisto“, – sakė jis.
Savo ruožtu IFAD prezidentas Alvaro Lario teigė, kad Pasaulis be bado yra įmanomas, tačiau tam trūksta investicijų ir politinės valios, kad sprendimai būtų įgyvendinami plačiu mastu.
„Galime išnaikinti badą, jei tai taps pasauliniu prioritetu. Investicijos į smulkiuosius ūkininkus ir jų prisitaikymą prie klimato kaitos, galimybė gauti gamybos priemonių ir technologijų bei finansavimą smulkiajam žemės ūkio verslui steigti gali daug ką pakeisti. Smulkieji gamintojai yra sprendimo dalis. Tinkamai remiami, jie gali pagaminti daugiau maisto, įvairinti gamybą ir aprūpinti tiek miestų, tiek kaimų rinkas – aprūpinti kaimo vietoves ir miestus maistingu ir vietoje užaugintu maistu“, – įžvalgomis dalijosi jis.
Lietuvoje maistu remtinų žmonių skaičius ženkliai išaugo
Lietuvos statistikos departamento duomenimis 2021 m. žemiau skurdo rizikos ribos gyveno apie 560 tūkst. šalies gyventojų. Skurdo rizikos lygis 2021 m. šalyje siekė 20 proc. Dar daugiau, paskutiniai turimi duomenys rodo, kad Lietuvos skurdo rizikos rodikliai yra vieni iš didžiausių Europos Sąjungoje, o situacija nesikeičia daug metų.
„Maisto bankas“ komunikacijos vadovė M. Petronytė atkreipia dėmesį į Naujausius Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo duomenis, kurie rodo, kad kas devintas žmogus Lietuvoje pripažįsta, jog jam trūksta lėšų patenkinti vieną iš pagrindinių poreikių – įsigyti maisto.
Specialistė pabrėžia, kad žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu, skaičius išaugo ir Lietuvoje.
„Maisto banko“ statistika rodo, kad pas mus paramos gavėjų, lyginant su praėjusiais metais, padaugėjo beveik 60 tūkst. Pernai „Maisto bankas“ rėmė 173 tūkstančius, šiuo metu remia daugiau nei 230 tūkstančių žmonių. Per 2022 metus išdalijome 10 773 tonas maisto“, – duomenis pateikia M. Petronytė.
Anot jos, įvardytą pokytį labiausiai lėmė tiek maisto, tiek paslaugų kainų augimas.
„Atsiranda žmonų, kurie nebegali įpirkti maisto, nors, atrodo, yra dirbantys“, – teigia ji.
Labdaros ir paramos fondo, kurio misija kovoti su maisto švaistymu ir maistu padėti stokojantiems, „Maisto bankas“ komunikacijos vadovė sako, kad prie tokios situacijos, be abejonės, prisidėjo ir karas Ukrainoje, tačiau ne tik dėl stebimo kainų šuolio.
„Lietuvoje yra ukrainiečių, ne visi sugebėjo čia įsidarbinti. Yra daug vienišų mamų, kurios augina mažus vaikus ir dėl to šiuo metu negali dirbti. Tad šį skaičių (žmonių, kuriems reikia pagalbos maistu – ELTA) būtent karo pabėgėliai kelia“, – paaiškina ji.
Ne visi drįsta prašyti pagalbos
Iniciatyvai „Tvari Lietuva“ specialistė sakė, kad asmenys, norintys gauti paramą, gali registruotis pas savo regiono socialinius darbuotojus.
Vis dėlto ji atkreipė dėmesį, kad ne visi gyventojai, kuriems reikia pagalbos, jos prašo.
„Yra kita problema – ne visi drįsta registruotis. Kai kam yra gėda, sunku prašyti pagalbos. Mes negalime sakyti, kad visiems žmonėms, kuriems reikia pagalbos, padedame. Statistika rodo, kad kas penktas žmogus patiria skurdo riziką – tai apie 500 000 Lietuvos gyventojų, o mes padedame 230 000 žmonių. Praktiškai pusei. Nežinome, kur yra kita pusė. Greičiausiai žmonės nedrįsta, neranda, kur kreiptis pagalbos, gal yra ir kažkokių kitų priežasčių“, – įžvalgomis dalijasi specialistė.
