„Buvo diskusijos, kokią sumą leisti išsiimti kaip vienkartinę išmoką, ar pakartotiniai įtraukimai nėra perteklinis dalykas, kokios turėtų būti išėjimo galimybės iš antrosios pensijų kaupimo pakopos“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ kalbėjo jis.
Jo pastebėjimu, diskusijos vyko sudėtingu ekonomikai laikotarpiu, o ir pensijų fondams metai buvo nuostolingi. Šios aplinkybės gyventojus galėjo paveikti psichologiškai, todėl skatinama remtis ne emocijomis, o argumentais.
Šiuo metu taip pat laukiama Konstitucinio teismo išaiškinimų, todėl korekcijos gali būti vėliau, tačiau esminių pertvarkų dėl antrosios pensijų pakopos nežadama.
Pokyčiai, pavyzdžiui, pakartotinis gyventojų įtraukimas kas trejus metus, yra neigiamai paveikęs psichologiškai. Pasak M.Lingės, užtektų vieno patvirtinimo arba atsisakymo dėl tokio kaupimo pensijai. Jei pensijų fondai norėtų pakartotinai paklausti dėl to, tai turėtų daryti kitais būdais.
Yra svarstoma galimybė didinti vienkartinę išmoką, sulaukus pensinio amžiaus.
Pašnekovas svarstė, kad anksčiau diskusijų dėl to būta mažiau, nes pensijų fondų uždarbiai buvo labai aukšti ir žmones tokia situacija tenkino. „Kai leidžiamasi nuo kalno į laikiną minusinę zoną, suprantame, kad nuotaikos tampa tokios, kokias jas ir matėme“, – aiškino politikas.
Noras turėti lengvų ir greitai prieinamų pinigų, kaip komentavo televizijos laidos dalyvis, išlieka. Tačiau jis ragino suprasti, kad toks produktas buvo kuriamas ilgalaikei perspektyvai pagal demografines tendencijas.
Jis apžvelgė ir Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ atlikto tyrimo rezultatus, kurie parodė, kad beveik devyni iš dešimties (88 proc.) apklaustųjų mano, kad gyventojams turėtų būti leidžiama pasitraukti iš pensijų kaupimo dar nesulaukus pensinio amžiaus ir atsiimti sukauptus pinigus.
Pašnekovas minėjo, kad pensijų kaupimo sistemoje yra ir valstybės biudžeto pinigų kaip paskata, kad žmonės sukauptų daugiau pinigų.
Tačiau dalies žmonių nepasitenkinimą keliantis klausimas dėl pasitraukimo ar pinigų atsiėmimo dar nesulaukus pensinio amžiaus, yra pateiktas ir Konstituciniam teismui. Jis yra priėmęs šį klausimą svarstyti, patikino M.Lingė, o atsakymas išsklaidys abejones.
„Vyriausybė savo ruožtu, nesvarbu, kokie bus išaiškinimai, turi savo pasiūlymų galimoms korekcijoms ir, matyt, jos bus pasiūlytos ir dėl jų apsispręsta“, – dėstė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas.
Kalbėdamas apie pensijos dydį ir sąsają su darbo užmokesčiu praeityje, pašnekovas priminė, kad dabar vyrauja 40 proc. vadinamoji pakeitimo norma.
Nedarant jokių pokyčių ir išliekant panašioms tendencijoms, ši norma gali mažėti. „Mes to nenorime. Suprantame, kad EBPO vidurkis jau siekia apie 62 proc. – labiau išsivysčiusių ir didesnę pažangą padariusių šalių.
Taip, mes vejamės. Mūsų pensijos, kurios buvo didinamos kad ir šioje kadencijoje, praktiškai nebuvo metų, kur pensijos nebuvo didinamos dviženkliu procentu: ir 12 proc., ir 15 proc.“ – kalbėjo jis, pridurdamas, kad infliacija taip pat turėjo įtakos.
Skatinama gyventojus galvoti apie ateitį, tobulinti savo finansinį raštingumą.
Ar per šią kadenciją pensijų kaupimo sistemoje bus pakeitimų? Pasak pašnekovo, svarbu, ką ir kada atsakys Konstitucinis teismas. Tačiau jis mano, kad nuolatiniai pokyčiai ir taisyklių keitimas įveda daug nepasitikėjimo visuomenėje.
