Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4,25 proc., 4,50 proc. ir 3,75 proc. ir bus taikomos nuo 2023 m. rugpjūčio 2 d.
ECB pranešime aiškinama, kad infliacija tebemažėja, tačiau numatoma, kad ji bus per didelė pernelyg ilgai.
„Valdančioji taryba yra pasiryžusi užtikrinti, kad infliacija laiku grįžtų į tikslinį 2 proc. vidutiniu laikotarpiu lygį. (…) Valdančioji taryba palūkanas pakėlė atsižvelgusi į jos atliktą infliacijos perspektyvos vertinimą, grynosios infliacijos dinamiką ir pinigų politikos poveikio perdavimo stiprumą.
Nuo praėjusio posėdžio įvykę pokyčiai patvirtina vertinimą, kad per likusius šių metų mėnesius infliacija toliau mažės, tačiau dar ilgą laiką viršys tikslinį lygį. Nors kai kurie rodikliai gerėja, grynoji infliacija iš esmės tebėra didelė. Ir toliau yra stipriai juntamas ankstesnio palūkanų normų didinimo poveikis – finansavimo sąlygos tapo dar griežtesnės ir dėl to vis labiau slopinama paklausa, o tai yra svarbus veiksnys siekiant sugrąžinti infliaciją į tikslinį lygį“, – nurodė ECB.
Liepą, išankstiniais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, metinė infliaciją Lietuvoje siekė 7,1 proc. Eurostatas skelbė, kad birželį euro zonos metinė infliacija buvo 5,5 proc.
ECB pranešime pastebima, kad turto pirkimo programos (TPP) portfelis mažėja nustatytu ir numatomu tempu, nes Eurosistema daugiau nereinvestuoja pagrindinių sumų, gautų iš vertybinių popierių, suėjus jų terminui.
Kalbant apie specialiąją pandeminę pirkimo programą (SPPP), pažymėtina, kad ECB valdančioji taryba ketina reinvestuoti pagrindines sumas, gautas iš pagal šią programą įsigytų vertybinių popierių išpirkimo, suėjus jų išpirkimo terminui, bent iki 2024 m. pabaigos.
