Per 2023 m. pirmą pusmetį Lietuvoje veikiantis SEB bankas uždirbo 156,8 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno, t. y., 123 proc. daugiau nei per 2022 metų pirmą pusmetį, kai buvo uždirbęs 70,3 mln. eurų.
Bendrosios „Swedbank“ Lietuvoje pajamos per šių metų pirmąjį pusmetį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, augo 177 proc. ir siekė 353 mln. eurų.
„Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ ekonomistas atkreipė dėmesį, kad svarbu suprasti, kad ekonomikoje rodikliai vertinami ne pagal tai, kiek yra pinigų, bet pagal tai, ką už tuos pinigus galima nusipirkti. Komercinių bankų pelnai atrodo smarkiai išaugę, tačiau palyginus su ilgesniu laikotarpiu, augimas ne toks ir didelis.
„Dabar paimkime ir perskaičiuokime, operuojant realiu pelnu, o ne nominaliu pelnu, kad susidarytume geresnį ir tinkamesnį vaizdą. Tinkamu atskaitos tašku turėtų būti 2019 metai, nes 2020 m., 2021 m. buvo stipriai iškraipyti dėl koronaviruso ribojimų. Jei 2022 metus palygintume su 2019 metais, nominalus viso bankinio sektoriaus pelnas per šį laikotarpį yra išaugęs apie 50 proc., bet jei skaičiuotume realų pelną, prieaugis yra tik 18,8 proc.“ – skaičiavo A.Bartkus.
Kaip vertino ekonomistas, tai yra geras komercinių bankų rezultatas, tačiau tai nėra ypač aukšti skaičiai. Taip pat jis mano, kad dėl esančios aukštos infliacijos, pelnų augimo statistika gali išsikreipti.
Remdamasis Lietuvos banko paskelbtais komercinių bankų pelnų rezultatais, pirmasis ketvirtis rodo, kad rezultatai yra labai geri. Jei būtų perskaičiuojama realiu pelnu, komerciniai bankai užsidirbo pusė to, ką užsidirbo per praėjusius metus.
„Iš kur atsiranda toks dalykas? Atsiranda iš skirtumo ir tarp to, kokias palūkanas jūs sumokate komerciniams bankams už kreditą ir tai, ką jis jums sumoka už indėlius“, – aiškino pašnekovas. Tačiau susidarius didesnėms žirklėms, jiems gali grėsti „juodasis scenarijus“ – bankų pelnai būtų apmokestinami.
Lietuvos ilgalaikis ir pagrindinis tikslas yra didesnė konkurencija bankinėje sistemoje, kad jie nesijaustų kaip trys ar penkios pažįstamos varlės, kurios kvaksi panašią melodiją ir skirstosi vabzdžiais. Būtų geriau, jei šalia eitų pora žalčių ir pora gyvačių – pakviesti prancūzų ir ispanų bankus, kurie mestų konkurencinį iššūkį, palygino A.Bartkus.
Konkuruodami jie klientams bandytų pasiūlyti kuo geresnes sąlygas. Tačiau jei bus apmokestinami bankų pelnai, didelės paskatos ateiti kitiems bankams nebūtų.
Finansų ministerijai nuvykus į Lenkiją ir šalies institucijoms siūlant investuoti Lietuvoje, A.Bartkus kelia klausimą, ar Lenkijai Lietuva yra įdomi kaip viena rinka. Lietuva save pozicionuoja kaip mažą rinką, nors, jo manymu, vertėtų save pristatyti kaip teritoriją, iš kurios investuotojai gali pereiti į didesnes šalis.
Taip pat kitų šalių bankams yra svarbu, kokia mokestinė aplinka yra šalyje, kurioje ruošiamasi investuoti. Jei Seimas pritars bankų solidarumo mokesčiui, greičiausiai kiti bankai čia ateiti bijos ir nenorės. Svarbu ir saugumo klausimas bei geopolitinė situacija, pabrėžė jis.
Tuo metu Europos Centrinio Banko (ECB) aukštų palūkanų normos itin stipriai komercinių bankų pelningumo nepaveiks, bet tai paveiks įmones ir vartotojus. Ekonomisto manymu, ECB rolė nėra didžiulė, nes palūkanas kelia, atsižvelgiant į bankinės sistemos stabilumą, bet ECB prioritetas – kainų lygis. Didesnis dėmesys skiriamas įmonių ir vartotojų elgsenai, kad saikingiau būtų įsigijami pirkiniai, atsakingiau prisiimami finansiniai įsipareigojimai.
