Apsidraudžiančiųjų daugėja
Vilnietė Emilija portalui lrytas.lt teigė niekada nesidraudžianti važiuodama į keliones ir per daug galvos dėl to nesukanti.
„Veikia trys elementai: A – nemanau, kad kažkas nutiks, B – tai kam leisti pinigus, jeigu nieko nenutiks, C – draudžiu gyvenime tik tai, ką įpareigoja valstybė, vadinasi, draudžiu tik mašiną. Daugiau turto neturiu.
Bet ir gyvybės draudimo svarbą suprantu tik tais atvejais, kai turi šeimą ir tavo mirtis padarytų tiesioginę įtaką vaikų ar sutuoktinio pajamoms, o, mano atveju, kai esu nuo nieko nepriklausoma beturtė, draudimo man tiesiog nereikia“, – komentavo ji.
Tuo metu šiaulietė Simona į užsienį be draudimo niekada nevyksta, o jį internete renkasi paprastai – tiesiog tą, kuris tuo metu pigesnis.
„Draudimas kosminių sumų nekainuoja, o dėl kelių išleistų eurų galiu daug ramiau jaustis žinodama, kad ištikus bėdai gausiu pagalbą ir nereikės ieškoti tūkstantinių sumų gydymui padengti. Kelių eurų nelaikau dideliu nuostoliu, net jei draudimo neprireikia. Mano ramybė kainuoja daugiau.
Juolab ir artimoje aplinkoje turiu žmonių, kuriems būnant užsienyje prireikė medikų pagalbos. Vienu atveju tai nutiko Latvijoje – čia pakako Europos sveikatos draudimo kortelės, tačiau kitu atveju teko gydytis būnant Izraelyje, be ligoninės nepavyko apsieiti“, – portalui lrytas.lt pasakojo Simona.
Būtent toks požiūris pastaruoju metu populiarėja. „Swedbank“ atstovas Gytis Vercinskas portalui lrytas.lt nurodė, jog besidraudžiančių kelionių draudimų skaičius išaugo po pandemijos vėl galint laisvai keliauti. Šiemet, palyginti su priešpandeminiais 2019-aisiais, tam tikrais mėnesiais apsidraudžiančių – virš 50 proc. daugiau.
Išaugusį kelionių draudimo poreikį pastebėjo ir „Gjensidige“ Sveikatos, kelionių ir asmens draudimo žalų skyriaus vadovė Ana Taraitienė. Sausio–birželio mėnesiais skaičiai ūgtelėjo 35 proc.
Keliautojai dažniausiai renkasi medicininių išlaidų draudimą, antroje vietoje pagal populiarumą – nelaimingų atsitikimų draudimas, toliau rikiuojasi neįvykusios, nutrūkusios kelionės ir asmens civilinės atsakomybės draudimai.
„Tyrimai rodo, kad 62 proc. Lietuvos gyventojų visuomet keliaudami apsidraudžia kelionės draudimu. Kelionių draudimą klientai kartais vadina sveikatos draudimu, mat populiariausias jo variantas yra medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas“, – portalui lrytas.lt nurodė A.Taraitienė.
Pasak jos, medicininių išlaidų ir repatriacijos draudimas užtikrina pirmąją medicinos pagalbą susirgus ar susižeidus, atlygina išlaidas už suteiktą skubią medicinos pagalbą, vaistus. Ištikus didesnei nelaimei draudikas pasirūpina ir pargabenimu į tėvynę įprastu arba medicininiu transportu.
„Pastebime, kad po pandemijos keliautojai išties dažniau iš anksto pasirūpina kelionių draudimu, taip pat – priklausomai nuo kelionės pobūdžio ir tikslo – renkasi platesnę draudimo apsaugą“, – teigė specialistė.
Medicininės paslaugos brango
O daugiau draudžiasi ne veltui. Sausio–birželio mėnesiais kelionių draudimo išmokų klientams išmokėta 55 proc. daugiau nei pernai ir 90 proc. jų buvo skirtos medicininėms išlaidoms netikėtai sunegalavus, patyrus traumą.
Be to, pasak A.Taraitienės, ES šalyse medicininės paslaugos pabrango 20–35 proc., o lietuvių taip mėgstamoje Turkijoje bei Egipte kainos per pastaruosius metus išaugo 2–3 kartus.
Šiemet, jos duomenimis, Turkijoje dėl vieno dažniausių susirgimų – gastroenterito (infekcinės diarėjos) – vieno vizito gydymo įstaigoje kaina svyruoja nuo 800 iki 1000 eurų, Egipte už tai tektų pakloti 900–1200 eurų.
Turkijoje antroje vietoje pagal susirgimų skaičių – ūmus viršutinių kvėpavimo takų uždegimas. Tokiu atveju šioje šalyje vizitas gydymo įstaigoje atsieitų 600 eurų, Graikijoje ar Ispanijoje – apie 300 eurų.
Apsidraudė dukart – išmokos irgi dvi?
A.Taraitienė atkreipė dėmesį į tai, jog pasitaiko atvejų, kada gyventojai apsidraudžia dukart ir galbūt tai padaro nežinodami, pavyzdžiui, nepasidomi turimos kredito kortelės galimybėmis, tarp kurių dažnai yra įrašytas kelionių draudimas, ir savarankiškai susimoka už dar vieną kelionių draudimą.
Kaip tokiu atveju būtų mokamos išmokos? Jos būtų atlygintos pagal abu draudimus, bet proporcingai. Draudėjas negali gauti draudimo išmokos didesnės, nei jo patirti nuostoliai.
„Tokiais atvejais, kai žmogus turi du kelionės draudimus, jo patirtos išlaidos, draudžiamojo įvykio atveju, bus atlygintos proporcingai pagal abu draudimus, t. y. priklausomai nuo draudimo sumų, nurodytų draudimo sutartyse.
Pavyzdžiui, jei pagal draudimo sutartį A numatyta draudimo suma yra 100 tūkst. eurų, o pagal draudimo sutartį B – 150 tūkst. eurų, tuomet pagal abu draudimus bendra draudimo suma yra 250 tūkst. eurų. Ją sudaro draudimas A – 40 proc. ir draudimas B – 60 proc.
Atitinkamai keliautojo 40 proc. patirtų išlaidų bus kompensuota pagal draudimą A ir 60 proc. išlaidų – pagal draudimą B“, – paaiškino skaičiavimus A.Taraitienė.
Patarė atkreipti dėmesį
A.Taraitienė patarė keliautojams rinktis draudimą apgalvojant ir tai, kokiomis veiklomis rengiamasi užsiimti, kokiu būdu keliaujama, kokiam laikotarpiui ir su kokia draugija. Jeigu vykstama su vaikais, ji rekomenduoja apsidrausti ir asmens civilinės atsakomybės draudimu.
„Jis padės, jei vaikai išdykaudami nutrauks užuolaidas ar sulaužys viešbučio inventorių“, – pateikė pavyzdį ekspertė.
Tuo metu keliaujantiems su persėdimu ji rekomendavo pasvarstyti ir apie bagažo bei kelionės jungties draudimus.
„Labai svarbu apsidrausti taip, kad draudimo pabaigos data sutaptų su jūsų išvykimo data. Kartais klientai apsidraudžia iki tos dienos, kai ketina keliauti aktyviau, nes tikisi, kad pasilikus kelias dienas poilsiui prie baseino nieko nenutiks ir draudimo neprireiks.
Iš tiesų nelaimė ar trauma gali atsitikti „lygioje vietoje“, gali prireikti vaistų ar skubios pagalbos, pavyzdžiui, sutrikus virškinimui, paslydus prie baseino“, – aiškino pašnekovė.
„Gjensidige“ duomenimis, šių metų vasarą daugiausia lietuvių patraukė į Turkiją, Egiptą, Ispaniją, Graikiją ir Bulgariją.
