„Deja, mes pamatėme, kad mokesčių traktoriukas juda toliau – jau antradienį komitetai pradeda svarstyti gyventojų pajamų mokesčio (GMP) įstatymus, kurie labiausiai palies žmones, nes tai – mokesčių kėlimas per GPM kėlimą. Pamatėme, kad tai liečia labai plačias visuomenės grupes, ne tik verslą. Nors bandoma parodyti, kad verslininkai labiausiai triukšmauja, bet tai – ir kūrėjai, ir mokslininkai, ir sportininkai, atskirų profesijų atstovai. Ši mokesčių reforma paliečia visus, kas moka mokesčius.
Esminei mokesčių reformos daliai sakome „stop“. Be abejonės, reformoje daugybė dalykų, bet mes kalbame apie tuos, kurie yra jautriausi. GPM reforma gerokai daugiau apmokestina individualią veiklą ir verslo pajamas“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ sakė A.Romanovskis.
Pašnekovas pridūrė apskritai nesuprantantis, kodėl valdžia nusprendė kelti mokesčius.
„Žiūrint į procesą, valdžios argumentai keitėsi. Paskutinis argumentas – tai, kad socialiniai partneriai sutarė dėl neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD) didinimo 20 proc., štai tos sumos reikia biudžetui, kad būtų galima padengti tą susitarimą. Nors mes sakėme, kad tai nėra sąžiningas dalykas, nes kada darbdaviai kelia minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Vyriausybė iki šiol prisidėdavo iš biudžeto. Dar daugiau: biudžeto pajamos kyla, verslas, gyventojai sumoka daugiau mokesčių ir yra rezervų“, – pabrėžė jis.
A.Romanovskis priminė, kad šių mokesčių kėlimo efektas – vos keli šimtai papildomų milijonų eurų.
„Bendrame kontekste tai neduoda jokio esminio efekto. Kai tik prasidėjo karas Ukrainoje, mes siūlėme susitarti dėl gynybos mokesčio, nes visi suprantame, kad tai yra prioritetas. Dabar einama visiškai kitu keliu“, – šnekėjo Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Jis pridūrė, kad mokesčių reformai pritaria toli gražu ne visi politikai.
„Mes jaučiame ne tik opozicijos paramą. Noriu atkreipti dėmesį, kad dvi iš trijų valdančiųjų partijų siūlė netgi mažinti mokesčius – tiek Liberalų sąjūdis, tiek Laisvės partija. Mes jaučiame šių dviejų partijų politikų palaikymą. Supratimą ir paramą jaučiame ir iš dalies konservatorių, kurie yra pasimetę, nes tai – labiausiai šokiruojanti žinutė konservatorių rinkėjams, kad konservatoriai ateina su radikaliomis socialistinėmis reformomis“, – rėžė A.Romanovskis.
„Iš didesnės dalies opozicijos jaučiame palaikymą ir aiškų pasakymą, kad dabar – ne metas kelti mokesčiams. Mes jaučiame palaikymą ir iš prezidento – tokios neadekvačios priemonės sulaukė kritikos net iš prezidento“, – pridūrė jis.
Mokesčių reformą A.Romanovskis pavadino technokratine reforma.
„Joje yra mažai politikos, mažai noro kalbėtis, tartis su tais, kurie moka mokesčius. Jie sako, kad jei nebus mokesčių reformos, negausime Europos pinigų. Tai visiškai buhalterinis argumentas“, – kalbėjo jis.
Pašnekovo skaičiavimais, kai kuriems gyventojams mokesčiai padidėtų išties nemažai.
„Jie bando įvesti principą, kad visi turi būti sulygiuoti vienodai, pagal vieną liniuotę. Paskaičiavome, kad žmogui, kuris gauna apie 2 tūkst. eurų pajamų per individualią veiklą kas mėnesį, mokestinė našta padidės nuo 15 iki 20 proc.“, – sakė A.Romanovskis.
Jo įsitikinimu, individualiai dirbančiųjų prilyginimas tiems, kurie dirba samdomą darbą, yra nelogiškas.
„Akcininkas, kuris investuoja į įmonę, gali prarasti arba uždirbti pinigus, skiriasi nuo to žmogaus, kuris dirba pagal darbo sutartį ir yra garantuotas, kad kas mėnesį gaus atlyginimą. Tai yra skirtingi rizikos laipsniai. Tas pats ir su individualia veikla – savarankiškai dirbantis žmogus yra pats sau šeimininkas, jis pats rūpinasi savo veikla. Sulyginti jų mokestinę naštą reikštų tų veiklų išnaikinimą“, – teigė Lietuvos verslo konfederacijos vadovas.
Visgi tokių argumentų valdantieji esą negirdi.
„Bijau, kad nyksta kalbėjimosi kultūra. Konservatoriai sakė, kad jų ideologijoje susitarimas su visuomene yra svarbu, bet tai nyksta. Viskas susiveda į technokratiją, į buką judėjimą į priekį. Tai – didžiausia tragedija, kad politikoje nebėra politikos“, – įsitikinęs A.Romanovskis.
Pašnekovas pridūrė, kad ši reforma tiesiog išplės šešėlį.
„Visą laiką dalis visuomenės žiūri, kokia yra mokestinė našta. Jei ta mokestinė našta per didelė, tai žmonės rodo mažiau pajamų. Dabartinės individualios veiklos pajamos yra dvigubai mažesnės nei tos, kurios buvo iki pandemijos. Nuo 2 mlrd. sumažėjo iki 1 mlrd. Dabar mes tą grupę, kuri moka mokesčius, dar labiau gręžiame. Tai nėra teisingas sprendimas. Nėra nė vienos socialinės grupės visuomenėje, kuri palaikytų šią mokesčių reformą. Aš taip matau. Bet technokratamas nėra svarbu, ką galvoja rinkėjai“, – sakė jis.
