Bent šiek tiek obligacijų rekomenduojama turėti net ir pačiame agresyviausiame portfelyje. Be to, per pastaruosius metus išaugęs obligacijų pajamingumas reiškia, kad jos gali būti patrauklios ir kaip taupymo priemonė. Kodėl obligacijas verta įtraukti į kiekvieną investicijų portfelį?
Kokiomis ypatybėmis išsiskiria obligacijos?
Obligacijos, kurios dar vadinamos skolos vertybiniais popieriais, yra vienas iš būdų diversifikuoti savo investicijų portfelį. Jos laikomos santykinai saugesnėmis priemonėmis nei akcijos ar kitos turto klasės, išskyrus grynuosius pinigus.
Obligacijų santykinį saugumą lemia keli pagrindiniai aspektai – jas išleidusi vyriausybė ar įmonė įsipareigoja po tam tikro laiko jas išpirkti, o per laikotarpį iki išpirkimo obligacijų turėtojams mokamas nustatyto dydžio kuponas. Tai reiškia, kad įsigydami obligacijas žinote, kada atgausite investuotus pinigus ir kokio dydžio grąžą uždirbsite iki tol.
Be to, obligacijų vertės svyravimai dažnai būna gerokai mažesni nei akcijų, o kylant panikai akcijų rinkose, investuotojai neretai renkasi obligacijas (ypač vyriausybių), kaip „saugumo užuovėją“, todėl jų kainos nelinkusios taip smarkiai kristi. Be to, vyriausybių obligacijų kainos nuosaikiau reaguoja atėjus ekonomikos sunkmečiui.
Tiesa sakant, tokios obligacijos gali pradėti brangti net verslo ciklo „dugne“, tikintis bazinių palūkanų normų mažėjimo. Prognozuojamas pasaulio ekonomikos sulėtėjimas yra viena priežasčių, dėl kurių šiuo metu gali būti verta padidinti trumpalaikių obligacijų dalį investicijų portfelyje.
Aišku, agresyvi centrinių bankų politika, kurią stebime pastaruosius metus, smarkiai paveikė ir obligacijų kainas. Dėl to per 2022 m. praktiškai vienoda trajektorija judėjo ir akcijų, ir obligacijų kainos.
Vis dėlto tokios aplinkybės finansų rinkose susiklosto itin retai, be to investuojantys į obligacijas dažniausiai laiko jas portfeliuose iki išpirkimo termino, todėl net ir vieneri blogi metai iš esmės gali netrukdyti pasiekti investavimo portfelio užsibrėžtų investavimo tikslų.
Šie metai vyriausybių obligacijoms atrodo daug palankiau: normalizuojantis monetarinei politikai, rinkų dalyviai nebemato daug erdvės tolimesniam obligacijų pajamingumų augimui. Tai rodo, kad padėtis obligacijų rinkoje normalizavosi, o tolesni dideli jų kainos svyravimai mažai tikėtini.
Išaugę obligacijų pajamingumai
Obligacijų kainų korekcija praėjusiais metais ir išaugę jų pajamingumai lemia, kad jos vėl yra atsidūrusios investuotojų akiratyje. Itin daug dėmesio sulaukia trumpo laikotarpio obligacijos, kurios bus išperkamos po 2–3 metų.
Pavyzdžiui, antrinėje rinkoje įsigijus Lietuvos vyriausybės išleistų obligacijų, kurios išperkamos 2025 m. rugpjūtį, galima užsitikrinti kiek daugiau nei 3 proc. siekiantį metinį pajamingumą.
Už panašaus laikotarpio Latvijos ar Rumunijos vyriausybių išleistas obligacijas galima gauti šiek tiek didesnį pajamingumą nei Lietuvos obligacijų atveju. Renkantis itin saugiomis laikomas Vokietijos obligacijas, kurių išpirkimo terminas siekia apie 2 metus, galima tikėtis kiek mažesnio nei 3 proc. pajamingumo.
Pastarąjį pusmetį įmonių platinamos obligacijos siūlo gerokai didesnę grąžą nei vyriausybių išleisti skolos vertybiniai popieriai. Tačiau investicijų rizika į konkrečios įmonės skolą yra kur kas didesnė, o neįgudusiam investuotojui įvertinti visus su tuo susijusius aspektus gali būti sudėtinga. Todėl investuoti į atskirų įmonių išleistas obligacijas reikėtų itin atsargiai ir įvertinant tokios investicijos poveikį visam portfeliui.
Saugių priemonių dalis portfelyje
Kokią dalį obligacijos turėtų sudaryti investicijų portfelyje priklauso nuo investavimo tikslų ir rizikos tolerancijos. Remiantis universalia taisykle, investicinį reitingą turinčių obligacijų dalis portfelyje turėtų atitikti investuotojo amžių. Pavyzdžiui, jei jums yra 30 metų, obligacijų dalis turėtų siekti apie 30 proc. viso investicijų portfelio vertės.
Savaime suprantama, kad obligacijų dalis gali būti ir didesnė, ir mažesnė. Jei aktualu išsaugoti jau sukauptą turtą, gauti garantuotą grąžą per apibrėžtą laikotarpį su maža rizika, obligacijos gali sudaryti ir 90–100 proc. viso investicijų portfelio.
Jei esate investavimo kelio pradžioje, o investicijų portfelio vertė santykinai maža ar galite toleruoti didelius portfelio vertės svyravimus, tada obligacijos gali sudaryti nedidelę 10–20 proc. portfelio dalį. Tai bus geras būdas susipažinti su šia priemone ir, smarkiai susvyravus investicijų į akcijas vertei, padės neprarasti tikėjimo pačiu investavimo procesu.
Be to, vertėtų atkreipti dėmesį, kad investuojant šioje turto klasėje taip pat galioja diversifikacijos taisyklė, t.y. riziką padės sumažinti skirtingų emitentų ir skirtingos trukmės obligacijų įsigijimas. Kitas būdas išskaidyti investicijas į obligacijų turto klasę – pasirinkti įsigyti į obligacijas investuojančių fondų vienetų.
Galiausiai tie, kam obligacijos atrodo kaip per sudėtinga ar per didelių finansinių išteklių reikalaujanti priemonė, gali pasidomėti terminuotais indėliais. Už vienų metų trukmės indelius šiuo metu rinkoje siūlomos 3–4 proc. palūkanos. Tikėtina, kad tokios palūkanos nebus siūlomos amžinai ir pradės mažėti vos centriniai bankai pakeis savo pinigų politikos kryptį. Šiuo metu tai geras būdas gauti apčiuopiamą grąžą pasirinkus vieną saugesnių būdų taupyti.
