„Tai nepridėjo pasitikėjimo šia sistema, – penktadienį laidoje „Eltos kampas“ sakė jis. – Nuo automatinio įtraukimo įsigaliojimo 2019 metais, atsisakiusiųjų vidurkis siekia apie 50 proc. Tai 50 proc. pirmą kartą įtraukiamų asmenų lieka kaupime. Šių metų rezultatas yra šiek tiek prastesnis.“
S. Krėpšta priminė, kad Lietuvoje pensijų sistema sukonstruota taip, kad net ir atsisakę gyventojai kas 3 metus iš yra naujo kviečiami prisijungti.
„Iš esmės žmogus per gyvenimą gali būti pakviestas net aštuonis kartus į šią sistemą. Kas turbūt jau yra šiek tiek per daug. Apskritai su šiomis „pastūmėjimo-paraginimo“ (angl. nudging) politikomis lazdos nereikia perlenkti. Jei žmogus supranta, kad juo yra manipuliuojama naudojant šias technikas, jį bandoma slapta įtraukti – tai sukuria priešiška reakcija“, – sakė jis.
Eltos pašnekovas priminė, kad Lietuvos bankas pavasarį siūlė, jog aštuoni kartai yra šiek tiek per daug. Savo pasiūlymus dėl pensijų sistemos pertvarkos yra pateikusi ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Siūloma, kad atsisakęs dalyvauti antros pakopos pensijų kaupime asmuo, pakartotinai į sistemą automatiškai būtų įtraukiamas tik vieną kartą, susistabdžiusiems dalyvavimą automatinis įtraukimas nebebūtų kartojamas, naujai įtraukti asmenys per tris mėnesius galėtų apsispręsti ar dalyvaus pensijų kaupime, o sukaupusieji iki 10 807 eurų, galėtų patys pasirinkti pageidaujamą išmokos rūšį.
Prezidentūra svarsto, kad gyventojai galėtų vieną kartą gyvenime atsiimti ketvirtadalį sukauptų pinigų, o kiti politikai yra siūlę apskritai leisti žmonėms pasiimti antroje pakopoje sukauptas lėšas be jokių apribojimų.
S. Krėpšta „Eltos kampe“ pabrėžė, kad pensijos visuomenei ir valstybei yra labai svarbi socialinė-ekonominė tema.
„Tų diskusijų visada buvo, jos šiek tiek suaktyvėja, vėliau atslūgsta. Man atrodo apskritai tos diskusijos yra geras dalykas, priverčia galvoti – galbūt galima patobulinti tam tikrus sistemos aspektus. (…) Yra auksinės taisyklės, kad žmogus jaučiasi komfortabiliai tuomet, kai jo pajamos pensijos metu siekia 70–80 proc. buvusių darbo pajamų.
Nedirbant šiek tiek sumažėja išlaidos, o Vakarų valstybėse, Skandinavijoje ta pakeitimo norma (santykis tarp pajamų pensijos laikotarpiu ir darbo pajamų) siekia maždaug 70–80 proc. Tai yra pagrindinis tikslas, kalbant apie visą pensijų sistemą Lietuvoje“, – sakė Lietuvos banko valdybos narys.
Pašnekovas priminė, kad Lietuvoje šiuo metu pakeitimo norma yra mažiau nei 50 proc. „Dėl to turime gan didelę dalį pensininkų, kurie skursta“, – sakė S. Krėpšta.
Galiausiai pašnekovas paminėjo, jog be automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą įsitrauktų dar mažiau gyventojų nei dabar.
„Iki reformos matėme, kad kasmet savanoriškai į kaupimą ateinančių žmonių buvo labai mažai. Beje, vidutines pajamas gaunantis žmogus, jei kauptų nuo darbinės karjeros pradžios, apie 40 metų, o į pensiją išeitų 2050 m. – jo sukaupta suma siektų 130 tūkst. eurų“, – pastebėjo S. Krėpšta.
