Tokias netikėtas patiems darbdaviams išvadas leidžia daryti ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto tyrimas.
Mokslininkai išsamiai apklausė didelę grupę aukštąjį išsilavinimą įgijusių specialistų, kurių dalis eina vadovaujamas pareigas, ir iš jų atsakymų paaiškėjo, kad atlyginimas itin svarbus tik pusei apklaustųjų.
Dauguma tyrime dalyvavusių žmonių sutiktų gauti net iki 30 proc. mažesnį atlyginimą, jei jiems būtų pasiūlytos įvairios kitokios svarbios naudos.
Viena jų – pagal svarbą antra nurodyta darbdavio pasirinkimo sąlyga – jo gebėjimas garantuoti darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyrą.
Be abejo, nuo konkrečios asmenybės priklauso, kaip suvokiama pusiausvyra tarp asmeninio gyvenimo ir darbo. Dažniausiai tai lemia lankstus darbo grafikas, galimybė dirbti ir nuotoliniu būdu, o reikalui esant nekyla kliūčių gauti ir laisvadienių.
Pastebėta, kad nors iš principo pusiausvyra tarp darbo ir poilsio svarbi visoms apklaustųjų grupėms, nepriklausomai nuo lyties, amžiaus, šeiminės padėties, į tai galinčias lemti priemones žvelgiama skirtingai.
Pavyzdžiui, hibridinė darbo forma – biure arba namie – itin rūpi 21–29 metų darbuotojams, o vyresniems tokia galimybė atrodo mažiau svarbi.
Tuo metu lankstaus darbo grafiko ypač nori vadovai, bet sudarytos sąlygos dirbti nuotoliniu būdu jiems jau ne taip ir svarbu.
Kaip ir buvo galima prognozuoti, tyrimas parodė, kad darbuotojai nori papildomų finansinės naudos ir tobulėjimo bei karjeros galimybių.
Tačiau darbdavių vilionės socialiniais siūlomo darbo privalumais, žinių ir gebėjimų pritaikymo pažadai rūpi gerokai mažiau.
Naudų paketuose darbdavių numatomos vadinamosios darbostogos, kai darbuotojai dirbti išsikelia į kurortą ar kurią nors egzotinę šalį, irgi vilioja anaiptol ne daugumą. Nelabai patrauklios ir papildomos laisvos dienos švenčių proga, juo labiau nėra laikoma svarbiu privalumu galimybė atsivesti į biurą augintinį.
Paaiškėjo, kad ne itin vertinamos ir psichologo konsultacijos, net maisto pasiūla darbo vietoje. Į vidinius įmonės ar organizacijos mokymus taip pat dažnai numojama ranka.
Mokslininkai net pasiūlė darbdaviams naudų paketuose drąsiai atsisakyti labai viliojančiomis laikytų priemonių – gyvybės draudimo, papildomo pensijos kaupimo, nes daugelis darbuotojų nemano, kad tai jiems svarbu renkantis darbovietę.
Vis dėlto sveikatos draudimas gerokai labiau vertinamas ir šios naudos labiau geidžia moterys negu vyrai.
Asmenims nuo 21 iki 29 metų mažiausiai rūpi komandos suartėjimo, formavimo renginiai, bet, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, jiems daug svarbiau, kad darbo biuras būtų įsikūręs miesto centre, patinka ir komandinis užduočių sprendimo būdas.
Nors pusė tyrime dalyvavusių žmonių nemano, kad atlyginimas jiems lemtų darbovietės pasirinkimą, sistema, leidžianti užsidirbti papildomą priedą priklausomai nuo darbo rezultatų, vertinama labai aukštai.
Tai rodo, kad gerai išsilavinę specialistai pasitiki savimi, nesitenkina tam tikrą bendrą lygį nubrėžiančiu fiksuotu darbo užmokesčiu ir nori daugiau užsidirbti savo individualiomis pastangomis, sugebėjimais. Beje, užmokesčio priedų susiejimu su darbo rezultatais labiau suinteresuoti vyrai negu moterys.
Žmonėms svarbu ir įmonės veiklos kultūra, lyderystės skatinimas, darbuotojų įgalinimas daryti įtaką bendrovės veiklai, pasitikėjimas jais.
Karjeros galimybės pasirinktoje darbovietėje itin svarbios jaunimui, bet vyresniems darbuotojams tai ima rūpėti mažiau. Matyt, laikui bėgant, ypač kai šeimos susilaukia vaikų, labiau norima stabilumo.
Priklausomai nuo amžiaus, skiriasi darbuotojų požiūris į mokymus, profesinį tobulinimąsi. Vyresnių darbuotojų susidomėjimas visokiais mokymais savo darbovietėje drastiškai smunka, bet didėja noras pasisemti patirties iš kolegų užsienio šalyse, išbandyti save naujos veiklos srityse.
Mokslininkai atkreipia darbdavių dėmesį, kad anaiptol ne visada jie deramai pristato kandidatams įsidarbinti jų bendrovėse siūlomas kitokias nei atlyginimas naudas.
Įprasta nurodyti gyvybės draudimo, pensijos kaupimo, maitinimosi darbovietėje privalumų paketą, nors tyrimas atskleidė, kad šios naudos šiuolaikiniam specialistui rūpi mažiau.
Bet darbdaviai rečiau pristato savo pastangas puoselėti ramią ir kartu smagią, linksmą darbo aplinką, draugiškus bendradarbių santykius ir, aišku, tolesnės karjeros galimybes, lankstų, atsižvelgiantį į darbuotojo poreikius darbo grafiką.
Regis, tokie tyrimai padeda geriau suprasti, kad žmonių poreikiai, vertybės šiuolaikiniame globaliame informacinių technologijų pasaulyje kinta greičiau nei ankstesniais laikais.
Tai, kas atrodė neabejotina absoliuti vertybė dar prieš dešimtmetį, nebūtinai tokia laikoma ir šiomis dienomis.
Nuolat kintančioje aplinkoje sėkmingai gali konkuruoti tos šalys, kurios greičiausiai prisitaiko prie naujų reikalavimų. Tai turi įsisąmoninti ir verslas, ir valstybės institucijos.
