Vilniaus universiteto docento Algirdo Bartkaus teigimu, PVM lengvatos maisto produktams taikymas – ne pats geriausias sprendimas.
„Aš suprantu norą kokiu nors būdu padėti žmonėms, nes per praėjusių metų tris ketvirčius realios žmonių pajamos smuko – paprasčiausiai kainų augimas viršijo darbo užmokesčio augimą. Praėjusių metų paskutinį ketvirtį, šių metų paskutinį ketvirtį mes jau turime augantį realų darbo užmokestį, pajamos auga sparčiau nei kainos.
Žinoma, kad su kainomis mes tikrai turime didelių problemų. Ne paslaptis, kad PVM panaikinimas ar jo redukavimas maisto kainas sumažintų momentaliai. Taip būtų garantuotai – turėjome pavyzdį Lenkijoje. 2022 metų vasario mėnesį lenkai panaikino PVM maisto produktams. Vasarį Lenkijoje maisto prekių kainos smuko 1 proc. Nuo vasario mėnesio iki dabar maistas Lenkijoje yra pabrangęs 28 proc., pas mus – 30 proc. Tai yra priemonė, kuri duoda laikiną palengvėjimo efektą“, – „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Nauja diena“ šnekėjo A.Bartkus.
Jis pridūrė, kad PVM – gana svarbus šaltinis Lietuvos biudžetui.
„Jei nubraukiame PVM būtiniausioms prekėms, tokiu atveju turime susitaikyti su tuo, kad biudžete turėsime šiokią tokią skylę, kurią reikės kažkuo kamšyti. Kitas dalykas – jei dabar panaikinsime PVM maistui, kada nors ateis laikas, kai jį reikės sugrąžinti. Tada kainos šoktels aukštyn.
Gal dabar nėra geras laikas, kada būtų galima daryti tokią operaciją dėl labai praprasto dalyko – panašu, kad mes įeiname į kažkokį kainų stabilizacinį periodą, kainos šiek tiek pasmukusios. Galbūt amortizuoti kainų augimo sukeltus nepatogumus galėsime natūraliai ekonomikoje vykstančiais procesais. Dirbtiniu būdu naikinti PVM galbūt nereikėtų“, – manė A.Bartkus.
Ekonomistas priminė, kad staigus kainų augimas Lietuvoje ir Europoje prasidėjo 2021 metų antroje pusėje, tuomet pradėjo smarkiai brangti energetika.
„Tai buvo neišvengiama dėl COVID-19 restrikcijų. O vėliau viską dar stipriau komplikavo Rusijos pradėtas karas Ukrainoje. Dabar rinkos yra persiskirsčiusios, rusai yra suradę kitas rinkas, vietoje jų atėjo kiti žaidėjai. Greičiausiai jokio didelio nestabilumo čia neturėsime. Dabar tereikia kolektyvinių veiksmų, kad pažabotume tokį inertišką kainų augimą. Čia reikia diskusijų, bendras interesų išsiaiškinimas ir įmonių bei valstybės supratimas, kad jie visi labai stipriai nukentėję dėl infliacijos“, – šnekėjo A.Bartkus.
Siūlo pakeitimus ir pensijų kaupime
Prezidentūra turi pasiūlymų ir dėl pensijų kaupimo antrosios pakopos fonduose – leisti išsiimti ketvirtadalį sukauptų lėšų. A.Bartkaus įsitikinimu, šis pasiūlymas – geras, jei turėtų keletą išlygų.
„Galime leisti žmonėms išsiimti dalį antroje pakopoje sukauptų lėšų, jei jie ketina juos panaudoti specifiniams dalykams, dažniausiai susijusiems su medicininėmis paslaugomis. Ne paslaptis, kad 55–60 metų yra labai sunkus intervalas bet kokio žmogaus gyvenime, labai daug žmonių tuo metu susiduria su onkologinėmis ligomis. Tokioje vietoje visai pateisinama išimti dalį lėšų ir jas panaudoti medicininėms reikmėms.
Bet jei ketiname šias lėšas panaudoti įsigyti kokiam nors elektriniam paspirtukui, deja, tai – labai blogas sprendimas. Turime suprasti, kad šios lėšos skirtos senatvei“, – pabrėžė ekonomistas.
Dar viena Prezidentūros idėja – pagelbėti auginantiems vaikus, mažinant jiems mokestinę naštą ir gal net įvedant neapmokestinamąjį pajamų dydį, kuris galėtų susilyginti su minimaliu mėnesiniu atlyginimu. A.Bartkaus manymu, tokia priemonė būtų naudinga.
„Toks siūlymas – labai geras. Aišku, reikia suprasti, kad tokie dalykai biudžetui kainuoja, bet už tai ir sakau – priimkite šią priemonę, o PVM maistui palikite. Tos šalys, kurios dabar taiko lengvatas, palaipsniui grįš atgal – lenkai turės PVM kilstelti ir pamatysime, kaip momentaliai išaugs kainos“, – pabrėžė pašnekovas.
