Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) 2023 m. antrąjį ketvirtį Sostinės regione buvo 2 219,6 euro ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,3 proc. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione bruto darbo užmokestis buvo 1 819,3 euro ir per ketvirtį išaugo 2,8 proc. Bruto darbo užmokesčio atotrūkis tarp šių regionų 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 400,3 euro ir per ketvirtį sumažėjo 21,5 euro.
Vidutinis mėnesinis neto (atskaičius darbuotojo mokesčius) darbo užmokestis Sostinės regione sudarė 1 366,1 euro ir, palyginti su 2023 m. pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 1,2 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione jis sudarė 1 143,4 euro ir buvo 2,3 proc. didesnis.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniaus iki 4,3 proc. Marijampolės.
Didžiausią – 2 219,6 euro – bruto darbo užmokestį gavo Vilniaus apskrities įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Mažiausiai – 1 601,5 euro – uždirbo Utenos apskrities darbuotojai.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo didesnis darbų mastas, sezoniniai svyravimai, dirbtų dienų skaičiaus pasikeitimas ir kitos priežastys.
Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, išaugo 59 savivaldybėse nuo 0,1 (Elektrėnų ir Širvintų raj.) iki 6,5 proc. (Šilutės raj.), išskyrus Druskininkų savivaldybę, kurioje sumažėjo 0,3 proc.
Didžiausią bruto darbo užmokestį – 2 290,7 euro – gavo Vilniaus miesto savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai. Šioje savivaldybėje vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 290,6 euro viršijo šalies vidurkį.
Mažiausiai – 1 402,8 euro – uždirbo Zarasų raj. savivaldybės įmonių, įstaigų ir organizacijų darbuotojai, jų bruto darbo užmokestis buvo 887,9 euro mažesnis nei Vilniaus miesto savivaldybės.
Per metus (2023 m. antrąjį ketvirtį, palyginti su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis augo visose savivaldybėse nuo 0,9 iki 22,6 proc.
Darbo užmokesčio pokyčiams įtakos turėjo nuo 2023 m. sausio 1 d. padidinta minimalioji mėnesinė alga, padidintas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos bazinis dydis, pasikeitusi neapmokestinamojo pajamų dydžio skaičiavimo tvarka ir kitos priežastys.
Sostinės regione vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį padidėjo 0,6 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,5 proc. Per metus vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo: Sostinės regione – 2,8 proc., Vidurio ir vakarų Lietuvos regione – 0,3 proc.
Per ketvirtį vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo 39 savivaldybėse, labiausiai Neringos ir Palangos m. savivaldybėse (atitinkamai 11,4 ir 11,1 proc.), kitose savivaldybėse didėjo nuo 0,1 iki 7,4 proc. Vidutinis darbuotojų skaičius per ketvirtį sumažėjo 20 savivaldybių nuo 0,1 (Ukmergės raj., Telšių raj. ir Kauno m.) iki 4,8 proc. (Birštono), Utenos raj. savivaldybėje beveik nepakito.
Per metus vidutinis darbuotojų skaičius mažėjo daugelyje (36) savivaldybių nuo 0,5 (Anykščių raj.) iki 17,9 proc. (Kaišiadorių raj.), likusiose 23 savivaldybėse vidutinis darbuotojų skaičius padidėjo nuo 0,1 (Prienų raj.) iki 15,8 proc. (Jurbarko raj.), Kauno m. savivaldybėje beveik nepakito.
