„Po pastarojo koalicijos tarybos pasitarimo, manau, kad mes sutarėme gana aiškiai, jog galime judėti etapais, kad, ir premjerė patvirtino, tie projektai nėra „suženyti“ tarpusavyje, jie gali būti svarstomi atskirai. Ir manau, kad kalbėti apie kažkokią griūtį nėra jokių priežasčių“, – antradienį LRT televizijai aiškino V. Čmilytė-Nielsen.
„Dabar tas paketas logiškai yra skaidomas, dėl atskirų projektų įstatymų diskutuojama atskirai komitetuose, papildomuose komitetuose, pagrindiniame. Manyčiau, kad mes turėtume judėti į priekį su tais pasiūlymais, dėl kurių galima rasti sutarimą ir diskutuoti tiek, kiek prireiks“, – teigė ji.
Taip pat Seimo pirmininkė paminėjo, kad mokestinių pokyčių paketo skaidymas yra racionalus sprendimas leidžiantis lengviau sutarti dėl reformos dalių, kurios priimtinos visiems koalicijos nariams.
„Liberalų sąjūdis, pavyzdžiui, yra pasisakęs labai aiškiai dėl individualios veiklos, jog nepritaria papildomam apmokestinimui, kaip jis yra pasiūlytas. Bet pavyzdžiui, kiti pasiūlymai dėl NT mokesčio, atrodo, kad tikrai galėtų sulaukti didesnio palaikymo. Mes koalicijoje, kai buvome susitikę praėjusią savaitę, sutarėme, kad galima bus judėti etapais ir, manau, kad tai yra gana racionalu“, – sakė ji.
ELTA primena, kad V. Čmilytė-Nielsen praeitą savaitę informavo, jog posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Jos teigimu, dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Birželį Seimui pateiktų mokestinių pasiūlymų paketų svarstymai parlamento komitetuose vyko rugpjūtį. Į pirmuosius posėdžius diskutuoti dėl apmokestinimo dirbantiesiems individualiai ir kai kurių kitų pakeitimų jau rinkosi pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, taip pat Socialinių reikalų ir darbo bei Kaimo reikalų komitetai.
Kritiką mokesčių reformai ne kartą išsakė tiek koalicijos ir opozicinių partijų atstovai, tiek socialiniai partneriai – 54 verslo ir profesinės asociacijos anksčiau bendru pareiškimu paragino parlamentą atmesti siūlymus didinti gyventojų pajamų apmokestinimą, motyvuodamos tuo, kad mokesčių didinimas pablogins šalies verslo aplinką, pakenks Lietuvos konkurencingumui ir paskatins šešėlinę ekonomiką.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, reformos naudą – dėl didinamo neapmokestinamojo pajamų dydžio – pajustų 800 tūkst. gyventojų, arba 70 proc. visų šalies dirbančiųjų, kurių pajamos siekia iki vieno vidutinio atlyginimo. Tuo metu mokestinė našta, pakeitus gyventojų pajamų mokesčio modelį, padidėtų apie 17,5 tūkst. individualiai dirbančių ir 16,5 tūkst. itin aukštas pajamas gaunančių asmenų.
