Pasak Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovo Mariaus Vaščegos, suvokiant, kad euras yra antra pagal dydį pasaulio valiuta, reikia ieškoti būdų kaip tai palaikyti ir ateityje, ieškoti galimybių jį paversti ir skaitmenine valiuta.
„Svarbu pabrėžti, kad nepamirštamos ir galimybės atsiskaityti grynaisiais. Kartu su skaitmeninio euro pasiūlymu buvo pateiktas ir kitas siūlymas, ne mažiau svarbus kai kurioms visuomenės grupės. Siekiama, kad nebūtų apribotos galimybės, vystant skaitmeninius atsiskaitymus, naudotis grynaisiais“, – Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo M. Vaščega.
Skaitmeninis euras – viešoji paslauga ir nemokami atsiskaitymai visiems. Anot Lietuvos banko atstovės Austėjos Šostakaitės, dauguma dabar teikiamų skaitmeninių atsiskaitymų dažniausiai tiekiami privačių įstaigų ir subjektų.
„Pasirinkimas yra platus, bet yra įkainiai ir žmonės naudojasi privačiomis priemonėmis. Žinoma, lieka viešoji alternatyva – grynieji. Visgi, šiais laikais grynieji nebėra tokie patogūs, reikia skaitmeninės alternatyvos ir tai galėtų būti skaitmeninis euras. Tai būtų paslauga, kurią teiktų centrinis bankas, viešoji institucija ir tą paslaugą galėtų turėti kiekvienas. Mes stengiamės, kad prieiga būtų paprasta ir aiški, būtų įtraukti visi ir galėtų ja pasinaudoti kiekvienas“, – nurodė A. Šostakaitė.
Nors skaitmeninio euro idėja skamba itin teigiamai didelei daliai gyventojų, nes nebereikėtų mokėti už atsiskaitymus, dalis ekspertų pastebi, kad skaitmeninio euro idėją reikia vystyti itin atsargiai. Baiminamasi, kad skaitmeniniai pinigai gali neigiamai paveikti rinką, sukelti ekonominius išbandymus, jei gyventojai per trumpą laiką masiškai pasitrauktų iš komercinių bankų ir taptų skaitmeninio euro naudotojais.
„Rizikų finansų sistemai nenorima sukurti, tai ir darbas vyksta ne izoliacijoje, o kartu su Europos centriniu banku, kitais Europos Sąjungos, kitų šalių centriniais bankais, tam kad nepaskatintume kokio bėgimo iš bankų ir kitų panašių procesų. Aš manau, kad pavyks užtikrinti, kad tai neįvyktų. O kalbant apie rizikas patiems naudotojams, tai skaitmeninio euro pagrindinis tikslas yra, kad tų rizikų būtų kiek įmanoma mažiau“, – teigė M. Vaščega.
Pasak jo, be jau paminėto skaitmeninio euro paslaugos pigumo ir paprastumo, svarbu pabrėžti ir tai, kad skaitmeniniu euru bus galima atsiskaityti kai nėra interneto ryšio. Tai reiškia, kad perduodamų duomenų kiekis bus visiškai minimizuotas ir gali būti prilygintas atsiskaitymui grynaisiais. Idėja siekiama ir sumažinti duomenų vagysčių skaičių, minimizuoti neteisėto duomenų panaudojimo kiekį.
Visgi, kai kalbame apie skaitmenines valiutas, neretai pastebima, kad taip lengviau atsiskaityti už nelegalius dalykus, vystyti nusikalstamą veiklą. Lietuvos banko atstovė pastebi, kad tai pavyks reguliuoti, nes kuriama ir speciali reguliacinė bazė.
„Norime, kad būtų nustatytos tam tikros taisyklės, kurių turėtų laikytis tiek paslaugų tiekėjai, tiek naudotojai. Žinome rizikas, suprantam jas ir bandom jų išvengti. Vienas variantas gali būti tai, kad pinigai, juk vis vien priklauso asmeniui, ir tas asmuo turi identifikuotis, kai jis gauna kortelę. Taigi, tam tikra informacija, atsekamumas gali būti, jei kiltų rizika ar koks nors įvykis. Atsakingos institucijos galėtų atsekti ir surasti neteisėtai naudojamus eurus“, – sakė A. Šostakaitė.
Galimas skaitmeninių eurų poveikis rinkai taip pat nuolat analizuojamas. Svarstoma, kad galbūt reikėtų įvesti balanso limitą, tai yra, tam tikrą ribą, kiek skaitmeninių eurų žmogus gali laikyti. „Svarbu, kad neįvyktų pabėgimas iš bankų ir būtų tam tikras balansas rinkoje. Tai reiškia, kažkiek tų savo pinigų gali laikyti banke ar privačioje institucijoje, kažkiek grynaisiais ir kažkiek skaitmeninių eurų“, – nurodė Lietuvos banko atstovė.
Pasak M. Vaščiagos ir A. Šostakaitės, skaitmeninio euro dar teks palaukti. Numatoma, kad iki grynųjų skaitmenoje teks palaukti daugiau nei penkerius metus. Sparčiai vykdomos teisinės reguliacijos, techninis pasirengimas, stebima kaip elgiasi kitos šalys. Kol kas skaitmeninę valiutą turi tik Kinija, o Europos tikslas – tapti viena iš pirmūnių.
