Nors pajamos augo šuoliais, gyventojai to nelabai jaučia: paaiškino, kas vyksta

Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus išaugo 12,3 proc. ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė 1980 eurų (iki mokesčių), sparčiausiai jos augo statybose, skelbia „Sodra“. Pajamos per metus paaugo septyniems iš dešimties dirbančiųjų, likusiųjų nesikeitė arba mažėjo. Ar gyventojai jaučia savo pajamų augimą?

Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus išaugo 12,3 proc.<br>Asociatyvi V.Skaraičio nuotr.
Vidutinės darbo pajamos Lietuvoje per metus išaugo 12,3 proc.<br>Asociatyvi V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 10, 2023, 6:51 PM

Pajamų augimas aplenkė infliaciją

„Sodra“ vertino samdomo darbo pajamų augimą ir birželį jau fiksavo, kad darbo pajamos augo šiek tiek sparčiau nei metinė infliacija.

„Birželį, jau po ilgo laiko, susitiko darbo pajamų ir kainų augimas. Kuris laikas padėtis Lietuvoje buvo sudėtingesnė. Birželis – lūžio taškas, kai padėtis pasisuka į kitą pusę. Žinoma, mes turime vertinti, kad pernai kainų lygis buvo daug aukštesnis, tad kol kas gyventojai, kurie skaičiuoja savo pajamas, dar nesijaučia labai lengvai, bet visgi jau tam tikras signalas yra“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Statybos sektoriaus darbuotojų atlyginimai augo 23 proc. Prie to galėjo prisidėti ir vis didėjantis skaidrumas.

„Šis augimas – išskirtinis, darbo pajamos statybų veikloje augdavo mažiau arba, reiktų sakyti, mažesnį augimą matydavo „Sodra“. Skaičiuojame, kad į rankas atlyginimai padidėjo apie 160 eurų. Išskaidrinimas galėtų būti priežastis“, – svarstė K.Zitikytė.

Geri statybos sektoriaus rodikliai šiek tiek stebino ir Vilniaus universiteto ekonomistą Algirdą Bartkų.

„Nepamirškime to, kad yra aukštos palūkanų normos, gali būti, kad jos suveikia ne iš karto. Statybai aukštos palūkanų normos duos stabilizuojantį efektą ir užimtumo augimas turėtų stabilizuotis, neturėtų stipriai augti“, – prognozavo A.Bartkus.

Nemažai atlyginimai augo ir administracinėje bei aptarnavimo veikloje – čia patenka valymo įmonės, įdarbinimo agentūros, apsaugos tarnybos. Fiksuotas apie 17 proc. augimas. Maždaug toks augimas fiksuotas ir meninėje-pramoginėje veikloje.

„Bet „Sodra“, skelbdama skaičius, neskuba apžvelgti, dėl ko šis augimas spartesnis. Mes minime veiklas, kuriose didesnė dalis apskritai uždirba pačius mažiausius atlyginimus, minimalią algą gaunančiųjų dalis šiuose sektoriuose didesnė. Administracinėje ir aptarnavimo veikloje kas dešimtas uždirba minimalų atlygį“, – kalbėjo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja.

Daugėjo statybininkų

A.Bartkus aiškino, kad pajamų augimui didelę reikšmę turi ir darbo vietų sektoriuje augimas.

„Jei mes pasižiūrėtume, kuriuose sektoriuose užimtumas yra ūgtelėjęs, o kuriuose smuktelėjęs, lyginant antrą ketvirtį su pirmuoju, mes turime 2680 darbo vietų sumažėjimą apdirbamojoje pramonėje, bet turime maždaug 1150 darbo vietų padidėjimą statybose. Su vandentvarka, valymu susijusiuose darbuose, administravimu – visuose šiuose sektoriuose mes turime darbo vietų augimą“, – sakė A.Bartkus.

Pagal įdarbintųjų skaičių transporto sektorius užima trečiąją vietą. Apdraustųjų skaičius čia padidėjo 9 proc., palyginti su pernai.

„Apdraustųjų skaičius didėjo ir finansų bei draudimo veikloje, informacijos ir ryšių veikloje. Iš vienos pusės, tai tos veiklos, kurios kuria aukštą pridėtinę vertę, iš kitos pusės, tai veiklos, kur nėra labai daug dirbančiųjų“, – teigė K.Zitikytė.

Viešajame sektoriuje – nieko naujo, dirbo tiek pat darbuotojų, kiek ir prieš metus, skaičius neaugo.

K.Zitikytės teigimu, antrąjį ketvirtį darbo rinka išliko pakankamai stabili, tačiau buvo mažiau aktyvumo nei ankstesniais metais.

„Tai reiškia, kad mes turėjome mažesnį priėmimų skaičių, bet ir mažesnį atleidimų skaičių. Matome, kad darbdaviai neskubėjo priimti naujų darbuotojų, bet neskubėjo ir atleisti. Pirmas pusmetis buvo laukime, bandyme išlaikyti tų pačių darbuotojų“, – tikino pašnekovė.

Darbuotojų mažėjo prekyboje ir apdirbamojoje gamyboje.

„Tačiau prekyba jau lipa iš tam tikro stabtelėjimo. Apdirbamojoje gamyboje apdraustųjų skaičius vis dar kas mėnesį mažėja“, – teigė ji.

A.Bartkus pabrėžė: pramonėje dirbančiųjų darbuotojų mažėjimas Lietuvoje pernelyg ilgai užsitęsęs, o tai neramina.

„Mažmeninėje prekyboje mes jau keletą mėnesių stebime augimą, greičiausiai mažmeninė prekyba išlips iš šios balos. O pramonėje padėtis labiausiai komplikuota, infliacija juos labiausiai pažeidusi, jie praradę konkurencingumo dėl pabrangimo. Tas neigiamai veikia ir užimtumą“, – tvirtino ekonomistas.

Mažiausiai uždirbantys vejasi turtingiausius

„Sodros“ duomenimis, penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų žmonių vidutinės pajamos iki mokesčių birželį siekė 4,3 tūkst. eurų, tai yra šešis kartus daugiau nei penktadalio mažiausias pajamas gaunančiųjų žmonių – šių atlyginimų vidurkis yra 711 eurų. Visgi šis atotrūkis bėgant laikui mažėja.

„Jei mes pasižiūrėtume į situaciją daugiau metų atgal, į atotrūkį, kuris tada buvo, pamatytume, kad 2014 metais šie atlyginimai skyrėsi ir aštuoniais kartais. Pastaruosius metus buvo labai didinama minimali mėnesinė alga, ji kilsteli pajamas tiems, kurie uždirba mažiausiai, todėl matome, kad tas atotrūkis vis mažėja, dabar siekia šešis kartus“, – teigė K.Zitikytė.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar Lietuvai reikės nuo Rusijos dvi savaites gintis vienai?