Būdas skatinti renovaciją
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Adomas Bužinskas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė, kad neduodama kompensacijų savivaldybė žmones skatina renovuotis daugiabučius.
„Yra noras paskatinti renovacijas, mažinti šilumos išteklius ir netaškyti valstybės pinigų pavėjui. Suteikdami žmonėms kompensacijas, nesuteikiame jokio motyvo, kad jie atliktų renovaciją. Tiesiog racionaliai žiūrime į valstybės biudžeto lėšas. Reikia nepamiršti, kad socialiai remtiniems žmonėms namo modernizacija nekainuoja, tą kompensuoja valstybė – net ir šie žmonės kartais balsuoja prieš renovaciją. Norime pereiti prie priemonių, kurios atkreiptų žmonių dėmesį ir paskatintų juos“, – teigė A.Bužinskas.
Pašnekovo teigimu, reklamos ir paskatos nelabai skatindavo žmones renovuotis namus.
„Reikia pabrėžti, kad mes nesame genijai, kurie šį sprendimą sugalvojo. Šis įstatymas galioja jau pakankamai seniai, tik mes esame pirmieji, kurie nusprendėme pritaikyti šią praktiką šį šildymo sezoną“, – tikino A.Bužinskas.
Visgi Seimo narys Algirdas Sysas naujai tvarkai negailėjo kritikos.
„Savivaldybei reikėtų komunikuoti su kiekvienu, kuris abejoja renovacija ir nori balsuoti prieš. Daugiausia prieštarauja tie, kuriems kompensacijų nemoka. Jiems tiesiog neatsakoma į klausimus, nepagrindžiama kaina – tada žmonės, kurie net nesinaudoja lengvatomis, savo balsais viską nulemia. Raginčiau daugiau komunikuoti su gyventojais“, – įsitikinęs A.Sysas.
A.Bužinskas pripažino: savivaldybės komunikacija išties galėtų būti geresnė, efektyvesnė ir informatyvesnė.
„Bet aš manau, kad mes padarėme tikrai labai didelį pokytį. Žmonės, kurie nori žinoti, tikrai viską susižino“, – sakė pašnekovas.
Trūksta komunikacijos
Pasak A.Syso, dažnai renovacijai prieštarauja ir nepasiturintys arba pensininkai, kuriems už renovaciją mokėti net nereikia. Taip esą yra dėl to, kad jie nežino, jog valdžia gali kompensuoti renovaciją.
„Tie žmonės, kurie gauna kompensacijas, todėl ir nenori renovuoti, nes jų pajamos yra labai mažos. Jei žmogui paaiškinsime, kad jam už renovaciją nereikės mokėti, jis tikrai neprieštaraus ir uždės parašą. Reikia kalbėti su tais, kuriems nepaaiškinta, kiek kas kainuoja. Gal negąsdinkime socialiai remtinų žmonių, paprasčiausiai jiems paaiškinkime?“ – kalbėjo Seimo narys.
A.Bužinskas antrino: kalti ne žmonės, kurie nežino tvarkos, o savivaldybė, kuri ilgą laiką nelabai ką darė su renovacijos procesais.
„Savivaldybėje nebuvo to sistemingo požiūrio, jis atsirado dabar. Turime atskirą įtaigą, kuri pakankamai gerai ir efektyviai dirba, bando gyventojus supažindinti, parodyti naudas, panaikinti mitus apie renovaciją. Natūralu, kad rezultatas neatsiras per vieną du mėnesius, kai mes dešimt metų to nedarėme. Be to, yra ir nepasisekusių projektų, atvejų, kada rangovas bankrutuoja, nepadaro darbų iki galo. Bet yra teisinių mechanizmų, kurie saugo gyventojus.
Tikimės, kad per ketverius metus pavyks pasiekti proveržį, nes jis ir ilguoju laikotarpiu naudingas gyventojams finansiškai, ir saugumo prasme užtikrinantis tam tikrų rizikų suvaldymą, nes jei pastatas stovi 60 metų be pataisymų, jis ilgainiui taps nesaugus“, – teigė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius.
„Pagrindinis dalykas – kalbėti su gyventojais ir įrodyti, kad, žiūrint į ateitį, susitaupys pinigų, bus lengviau parduoti ir pan. Bet apie tai dažniausiai mažai kalbama, dėl to ir yra pasipriešinimas. Mes einame link žaliosios energetikos, išleisti šilumą pro langus – ne pats efektyviausias dalykas valstybei, tas lėšas mes tikrai galėtume panaudoti kitiems reikalams. Jei savivaldybė visą kadenciją siaurino gatves, jai paprasčiausiai nebuvo jėgų ir pinigų užsiimti renovacija“, – ironizavo A.Sysas.
Griežtesnę komunikaciją laiko teisinga
Lietuvos būsto rūmų tarybos narys Sigitas Čirba antrino: yra didelis nepasitikėjimas tiek statybininkais, tiek ir valdžia.
„Su tuo nepasitikėjimu nes susiduriame kiekvieną dieną. Žmonės nerenovuoja, nes šiame procese nėra stabilumo. Įstatytų tvarkų kaitaliojimas kasmet, keičiamos renovacijos sąlygos ir priemonių paketas. Iš valdžios pusės žmonėms nepasakoma visa informacija“, – tikino S.Čirba.
Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas naują tvarką Vilniuje palaiko, tačiau pridūrė – gyventojai išties bijo dėl savo galimybių mokėti renovacijos kaštus.
„Visi galvoja, ar užteks lėšų pragyvenimui, jei už renovaciją turės mokėti nemažus pinigus. Manau, kad griežtesnė Vilniaus vadovų pozicija dėl renovacijos yra teisinga, reikėtų skatinti visuomenę, kad savo namus renovuotų“, – teigė D.Gedvilas.
Visgi pašnekovas pripažino, kad statybų kaštai šiuo metu – gerokai išaugę.
„Statybinės medžiagos pabrango prasidėjus karui Ukrainoje. Dalis medžiagų vėliau šiek tiek atpigo, bet nenusileido į ankstesnį lygį. Pabrango elektros instaliacijos medžiagos, apdailos medžiagos, labai ženkliai išaugo darbo užmokesčio sąnaudos. Manau, kad Lietuvoje statybos paslaugų kainos kol kas nepigs“, – tikino jis.
