„Įstatymo projektas (GPM – ELTA) jau yra pateiktas, tas, dėl kurio vyksta daug diskusijų. Bet akivaizdu, kad dėl jo vienokios ar kitokios formuluotės susitarti iki metų pabaigos, matyt, kad nepavyks“, – antradienį LRT radijui teigė I. Šimonytė.
„Su biudžetu kartu iš to įstatymo bus iškirpta dalis, kuri susijusi su neapmokestinamo pajamų dydžio didinimu ateinančiais metais ir jos efektas yra įskaičiuotas į 2024 m. biudžeto projektą. Tas įstatymas atskirai, gabaliukas didelio įstatymo, bus pateiktas kartu su biudžetu, o dėl likusių nuostatų diskusijos tęsis tol, kol bus galima grįžti į salę (plenarinių posėdžių salę Seime – ELTA)“, – aiškino ji.
Ministrė pirmininkė taip pat paminėjo, kad kartu su biudžetu bus teikiamos numatytos lengvatos kino gamybai bei investuojančioms įmonėms.
„Taip pat yra tam tikros lengvatos, kurios pasibaigia šių metų pabaigoje, pvz. lengvata kino gamybai. Tai ji taip pat yra tame pačiame pakete, Pelno mokesčio įstatyme, kur yra ir daugiau pokyčių, dėl kurių Seimas taip pat diskutuoja. Tai tie dalykai, kurie griežtai susiję su 2024 m. biudžetu (...), jie bus iškirpti iš Seimui pateikto paketo ir kaip maži, atskiri pakeitimai bus pateikti kartu su biudžetu“, – sakė politikė.
„Tam, kad būtų teisinis tikrumas dėl lengvatų, kino gamintojams ir investuojančioms įmonėms ir tam, kad būtų išspręstas klausimas dėl neapmokestinamo pajamų dydžio ateinančiais metais“, – pažymėjo ji.
Vasaros pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais ir skiriant tam pakankamai laiko. Neatmetama, kad dalis diskusijų galėtų nusikelti ir į kitus metus.
Vyriausybės pateiktoje mokesčių reformoje numatomi didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai. Priėmus pakeitimus, daugiau asmenų turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka.
Finansų ministerijos pateiktame GPM įstatymo projekte siūloma peržiūrėti mokesčio tarifus ir keisti individualios veiklos apmokestinimo sąlygas.
Siūloma iki 2026 m. palaipsniui vietoje 15 proc. numatyti 20 proc. GPM tarifą. Taip pat numatoma nuo 120 iki 180 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) padidinti bendrų metinių gyventojo pajamų ribą, kurią viršijus taikomas papildomas 7 proc. tarifas. Tuo metu papildomu 5 proc. tarifu numatoma apmokestinti pajamas, siekiančias tarp 60 ir 120 VDU.
Taip pat siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.
Projekte dar siūloma apmokestinti 300 tūkst. eurų vertę viršijančias iš artimųjų gautas dovanas.
Pelno mokesčio įstatymo projektu siūloma suteikti visam verslui teisę taikyti momentinį tam tikro ilgalaikio turto nusidėvėjimą. Taip pat – 5 metams pratęsti pelno mokesčio lengvatas investiciniams projektams ir filmų gamybai.
2024 m. valstybės biudžeto projektą Vyriausybė Seimui planuoja pateikti spalio 10 d.
Vyriausybė numačiusi, kad 2024 m. minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus „ant popieriaus“, o neapmokestinamas pajamų dydis (NPD) padidės 20 proc. ir sieks 751 eurą.
