Tačiau ECB vyriausiasis ekonomistas Philipas R. Lane'as teigė, jog priimant sprendimus bus atsižvelgta, kaip tai veikia bankus, įmones ir vartotojus. Taip pat atkreips dėmesį į atlyginimų augimą, kuris šiuo metu esą per greitas ir turėtų sulėtėti.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad palūkanų kėlimas kovoje su infliacija yra neišvengiama priemonė, bet mano, kad jų didinimo imtąsi jau paskutinį kartą, nes pikas jau pasiektas ir vykdoma pinigų politika duoda reikšmingų rezultatų. Pavyzdžiui, Lietuvoje, išankstiniais duomenimis, infliacija pasiekė apie 4 proc.
Tačiau mažesnių palūkanų dar teks palaukti. Pasak G.Šimkaus, kurį laiką jas teks palaikyti aukštas, kad infliacija pasiektų norimą 2 proc. ribą ir joje užtikrintai įsitvirtintų.
Banko „Citadele“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat mano, bazinės palūkanų normos nebebus keliamos dar kartą, nors rizikų, tad ir galimybių tam įvykti vis dar išlieka, mat į 2 proc. lygį, jo manymu, sugrįšime ne taip greitai, kaip šiuo metu yra tikimasi.
„Vienintelė tikimybė, kad infliacija kitais metais sulėtės iki 2 proc., yra tokia, kad matysime gerokai didesnę recesiją ir gerokai didesnę krizę pasaulyje, nei šiuo metu yra tikimasi.
Tokia rizika, tiesą sakant, yra. Mane labai neramina JAV ekonominiai rodikliai ir galimas labai didelis sulėtėjimas. Bet tai nėra bazinė prognozė“, – „Lietuvos ryto“ televizijai komentavo ekonomistas.
Visgi, anot jo, kol kas infliacija turėtų ir toliau lėtėti, o didžiausias sulėtėjimas matomas prekių segmente, bet tai – dėl bazės efekto. Nors net ir šis sulėtėjimas dėl naftos kainų augimo nebus toks spartus, kokio tikėtasi vasarą.
„Nors dėl to kol kas labai didelių grėsmių nematau. Nepaisant to, kad naftos kaina rinkose išlieka gana aukšta, dujų kainos Europoje yra gerokai kritusios – tai mažins ir šildymo sąskaitas, ir kitus energetikos kaštus“, – teigė A.Izgorodinas.
Dar rugsėjo viduryje ECB dešimtą kartą padidino bazines palūkanas 25 baziniais punktais.
