Investicinį draudimą yra įsigiję daugiau nei 420 tūkst. Lietuvos gyventojų. Produktą sudaro tiek asmens gyvybės draudimas, tiek investavimas. Lietuvos banko atlikto slaptojo pirkėjo tyrimo rezultatai rodo, kad beveik 40 proc. atvejų klientams buvo pasiūlytas jų poreikių neatitinkantis produktas.
„Mūsų nuomone, tokia situacija turi keistis, reikia keisti reguliavimą, panaikinti galimybę turėti komisinį atlyginimą už kiekvieną parduotą sutartį – tai orientuoja pardavėją į kuo didesnę pardavimų kiekybę, bet ne kokybę“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta.
Lietuvos bankas siūlo reikšmingai sustiprinti investicinio gyvybės draudimo vartotojų apsaugą – siūlomi Draudimo įstatymo pakeitimai.
Kaip aiškino S.Krėpšta, Lietuvos bankas teikia tris pasiūlymus. Pirmas: apriboti galimybę gauti komisinį atlyginimą už kiekvieną parduotą sutartį. Antras: teikti privalomą rekomendaciją būtent vartotojui dėl produkto atitikimo jo poreikiams. Siūloma, kad draudikas negalėtų mokėti komisinio atlygio tarpininkui už kiekvieną sudarytą sutartį, tačiau galėtų mokėti fiksuoto dydžio komisinį atlygį, pavyzdžiui 1000 eurų per mėnesį. Pasiūlymą įvertino Draudimo įmonių asociacija.
„Įsivaizduokite: vienas agentas labiau įgudęs, labiau patyręs, sugeba labiau parduoti vienus ar kirtus produktus, gauna tą patį 1000 eurų, kuriuos gautų kitas asmuo, kuris galbūt mažiau įgudęs“, – siūlymus komentavo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas Giedrius Rimša.
Ekonomistas Algirdas Bartkus sako: griežtesni reikalavimai būtini, tačiau klausimų kelia investicinio gyvybės draudimo nauda Lietuvos gyventojams.
„Tokioje šalyje, kurioje daugybė poreikių, kuriuos asmuo turi, yra garantuojami valstybės, šitos paslaugos iš principo galbūt žmonėms ir nelabai reikia“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė ekonomistas.
Lietuvos banko duomenimis, yra ne vienas atvejis, kai ilgus metus taupęs, klientas sukaupia mažesnę sumą nei sumokėtos įmokos.
„Vienas iš draudikų viename savo planų siūlo net 40 proc. atskaitymą nuo įmokų. Tai – milžiniška suma. Skaidrumo čia nėra jokio, kainodara – bet kokia: viena bendrovė vienaip nusistato procentus, kita – kitaip“, – vertino A.Bartkus.
Trečias Lietuvos banko siūlymas – griežtinti kvalifikacinius reikalavimus draudimo platintojams.
„Matome, kad dažnai produkto platintojų kvalifikacija pakankamai žema, dažnai tie žmonės yra atėję iš kitų rinkų“, – komentavo S.Krėpšta.
Vis dėlto ekonomistas Algirdas Bartkus teigia: reikalavimas tobulinti kvalifikaciją – perteklinis. Sako: jei imsime reikalauti išklausyti kursus, tai savaime pabrangins patį produktą.
Gyvybės draudimo įmonių asociacijos prezidentas sako, kad siūlymai yra skuboti ir gali neigiamai atsiliepti rinkai: gali riboti tam tikras veiklas, gali paliesti įmonių veiklos modelius, o tai priverstų vėl galvoti apie galimybes vystyti verslą kitomis kryptimis.
Per metus įprastai sudaroma po 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo sutarčių.
