Jei Seimas pritartų jo įregistruotam pasiūlymui, papildomam individualiosios socialinio draudimo pensijos dalies indeksavimui 2024 metais iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto būtų skirta 93 mln. 800 tūkst. eurų.
„Sodra“ šiemet planuoja 700 mln. eurų perteklių savo biudžete. Iš šio riebaus pertekliaus pensijų indeksavimui būtų galima skirti bent 93 mln. eurų. Pagal įstatymą iš perviršio galima skirti iki trijų ketvirtadalių, t. y. 75 proc. lėšų, individualios pensijų dalies didinimui“, – argumentuoja A. Sysas.
Pasak jo, Vyriausybės argumentas, esą reikia prikaupti kuo daugiau pinigų „visokiems nenumatytiems atvejams“ yra miglotas – Vyriausybė nori pensininkų sąskaita spręsti savo fiskalinės drausmės problemas.
„Lietuvoje yra apie 616 tūkst. senatvės pensijos gavėjų ir apie 7,5 tūkst. išankstinės senatvės pensijos gavėjų. Pernai didėjo senatvės pensininkų skurdas. Bet socialinei apsaugai Lietuvoje skiriama nenormaliai mažai lėšų – vos apie du trečdalius Europos Sąjungos (ES) vidurkio. Pagal šį rodiklį Lietuva – ES uodegoje“, – komentuoja A. Sysas.
Jis pastebi, kad 586 tūkst. Lietuvos gyventojų gyvena žemiau skurdo rizikos ribos, o 106 tūkst. – žemiau absoliutaus skurdo ribos.
„Senjorai nuo 65 metų – pažeidžiamiausia grupė. Mūsų visuomenė sensta ne dienomis, o valandomis, taigi senatvės pensininkų gretos gausėja. Žmonių pajamas ir santaupas naikina infliacija – kainų augimas ir pinigų nuvertėjimas. Dėl to realios žmonių pajamos ir perkamoji galia menksta. Skurdo rizikos lygis auga. Todėl būtina rasti geresnį balansą tarp kaupimo rezervui ir lėšų pensijų didinimui“, – įsitikinęs socialdemokratas A. Sysas.
Jis įspėja, kad dėl senjorų skurdo dramatiškai didėja valstybės išlaidos išmokoms ir kompensacijoms.
Kaip pastebi A. Sysas, šalyje didėja atotrūkis tarp turtingiausių ir skurdžiausių gyventojų – pernai pasiektas rekordas: 6,4 karto skirtumas.
