„Mes turime ieškoti tų biudžeto šaltinių, kurie būtų tvarūs ir kurie atlieptų mūsų išlaidų (gynybai – ELTA) poreikius“, – „Žinių radijui“ akcentavo I. Segalovičienė.
Paklausta, kaip vertina socialdemokratų siūlymą papildomų pajamų gynybai gauti didinant pelno mokestį, prezidento patarėja patikino, kad apie tai būtų galima diskutuoti. Visgi, pasak I. Segalovičienės, visi siūlymai turi būti grįsti konkrečiais paskaičiavimais.
„Visos idėjos yra vertos diskutuoti. Bet jos turi būti padėtos ant stalo su labai aiškiais tokiais atributais ir paskaičiavimais, kiek tai sugeneruos pajamų, kokie pliusai, kokie minusai, kada būtų galima tą daryti, ką partijos apie tai galvoja. Tų pasiūlymų matome, kad yra įvairiausių“, – sakė prezidento patarėja.
„Labai svarbi ir verslo nuomonė. Nes pats verslas buvo pirmasis, turbūt, idėjos generatorius dėl gynybos mokesčio. Čia yra labai svarbus darbas. Dabar yra idėjų lygmuo, bet nuo to prasideda viskas, tai yra sveikintina“, – taip pat akcentavo ji.
ELTA primena, kad Prezidentūra siūlo kitų metų biudžete numatyti galimybę gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP.
Visgi premjerė Ingrida Šimonytė abejoja, ar kitų metų valstybės biudžete bus numatyta galimybė krašto gynybai skolintis iki 3 proc. nuo BVP. Pasak premjerės, šis Prezidentūros siūlymas negali būti įgyvendintas dėl 2024 m. biudžeto deficito, kuris yra itin artimas fiskalinės drausmės ribai.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai Prezidentūros siūlymą taip pat vertina atsargiai, nes, pasak jų, kol kas nėra konkrečiai numatyta, kam pasiskolintos lėšos būtų skiriamos.
Praėjusiais metais gynybai skirt 2,52 proc. BVP. Tačiau dar prieš galutinį priėmimą Seime projektas buvo patobulintas ir numatytos galimybės skolintis krašto apsaugai – su sąlyga, kad to būtų imtasi tik atsiradus papildomų lėšų poreikiui. Šį pasiūlymą teikė Prezidentūra.
