„Prezidentas kviečia Seimo narius sutelktam konstruktyviam darbui vardan žmonių ir ragina žengti tvirtą pirmą žingsnį tobulinant pasitikėjimo krizę išgyvenančią pensijų kaupimo sistemą. Prezidentas yra įsitikinęs, kad sprendimų priėmėjams susigūžti ir virpėti kamputyje, prisidengiant Konstitucinio teismo sprendimo laukimu, būtų didelė klaida“, – komentare teigė I. Segalovičienė.
„Privalome netempti gumos ir tvarkyti antrą pensijų pakopą – ji turi tapti maksimaliai naudinga kaupėjams. Valdžios pareiga tenkinti ne fondų, o žmonių interesus. Balsavimas Seime bus it politinis lakmuso popierėlis, kuris parodys norą pakeisti žmonėms nepalankią pensijų kaupimo terpę“, – akcentavo ji.
I. Segalovičienė pabrėžė, kad pensijų kaupimo sistema neatitinka žmonių lūkesčių, o gyventojų nuomonė pakankamai kategoriška – jiems reikia sistemos pokyčių.
„Ypatingai naujų galimybių pasijausti savo sukaupto turto savininkais laukia susirgę ar nelaimę patyrę žmonės. Nespręsti klausimo, nors ir nedideliais žingsniais, gali būti pražūtinga. Būtina rasti priemonių sudaryti geresnes bei teisingesnes sąlygas dalyvauti pensijų kaupime ir taip išlaikyti senatvės pensijos didinimo galimybes“, – tikino ji.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlo Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę ne didesnę kaip 25 proc. sukaupto turto dydžio išmoką.
G. Nausėda taip pat siūlo nustatyti, kad automatinio įtraukimo būdu į pensijų kaupimą būtų įtraukiami tik asmenys, ne jaunesni kaip 21 m. amžiaus, paliekant jiems teisę patiems rašyti prašymą, jei nori kaupti pensijai nuo darbo patirties pradžios.
Įstatymo projekte numatyta įtraukti pareigą „Sodros“ valdybai gauti patvirtinimą iš įtraukiamo į pensijų kaupimą asmens, kad gavo pranešimą apie jo įtraukimo į pensijų kaupimą faktą.
Taip pat, siūloma suteikti teisę įtrauktiems į pensijų kaupimą asmenims nutraukti pensijų kaupimą po 3 mėnesių, kai buvo pradėtos skaičiuoti pensijų įmokos.
Galiausiai lydinčiajame įstatymo projekte prezidentas siūlo nustatyti, kad gautos vienkartinės pensijų sąskaitoje sukaupto pensijų turto dalies išmokos nebūtų apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu.
Siūloma, kad įstatymų nuostatos, susijusios su teisės į vienkartinę išmoką įgyvendinimu, įsigaliotų nuo 2024 m. liepos 1 d.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu antrojoje pensijų sistemos pakopoje dalyvauja apie 1,4 mln. gyventojų. Iš jų aktyviai kaupia ir kas mėnesį įmokas moka beveik 800 tūkst. dalyvių – tai sudaro 54 proc. visų dirbančiųjų.
V. Blinkevičiūtė – apie antrąją pensijų pakopą: sistemą būtina taisyti, ji žalinga žmonėms
Seimui antradienį ruošiantis svarstyti prezidento Gitano Nausėdos siūlymus dėl antrosios pensijų pakopos, opoziciniai socialdemokratai juos vertina kaip „žingsnį teisinga kryptimi“. Prezidentas siūlo kaupiantiems pensiją suteikti galimybę kartą per visą gyvenimą išsiimti dalį sukauptų pinigų.
Kaip informuoja LSDP komunikacijos skyrius, Socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė teigia, kad egzistuojanti antrosios pensijų pakopos sistema yra ydinga, o pokyčiai joje – būtini.
„Gyvenimas parodė, kad automatinis arba prievartinis žmonių įtraukimas į antrąją pakopą yra ydinga praktika. Galų gale visi mato, kad net ilgai kaupus gaunama vos 2–4 proc. algos dydžio išmoka. Akivaizdu, kad visų mokesčių mokėtojų pinigais remiamą sistemą būtina keisti. Prezidento siūlymai – tai žingsnis teisinga kryptimi. Valdančiuosius raginu Seime pagaliau priimti politinį sprendimą ir leisti patiems žmonėms spręsti, kaip elgtis su savo pinigais – o ne vaizduoti, kad už visus žino geriau“, – sako V. Blinkevičiūtė.
Socialdemokratų Seimo frakcija yra ne kartą registravusi įstatymų pataisas siūlydama atsisakyti prievartinio įtraukimo į antrosios pakopos pensijų fondus, leisti žmonėms iš jų pasitraukti, taip pat suteikti galimybę dalį pensijų fonde sukauptų lėšų panaudoti nesulaukus pensinio amžiaus.
Seimo Socialinių reikalų komiteto narys socialdemokratas Algirdas Sysas atkreipia dėmesį, kad dabartiniams pensininkams, kaupusiems 18 metų, antrosios pensijų pakopos priemokos prie socialinio draudimo pensijos yra „juokingai mažos“.
„Tai vidutiniškai mažiau nei 10 proc. socialinio draudimo pensijos: anuiteto vidurkis yra apie 65 eurus, periodinės išmokos – 25 eurai per mėnesį. Argi to tikėjosi fondų dalyviai? O ko bus verta „papildoma pensija“ augant infliacijai ir brangstant būtiniausioms prekėms? Šelpdami kaupimą privačiuose fonduose, sekiname valstybės biudžetą: 2023 m. pensijų įmokoms skirta 225 mln. eurų, o kitais metais jau turėtų būti skiriama daugiau kaip 260 mln. Valstybė tikrai galėtų panaudoti šias lėšas kur kas naudingiau – pvz., didinti pensijas dabartiniams pensininkams, pasirūpinti kitomis pažeidžiamiausiomis socialinėmis grupėmis“, – pažymi A. Sysas.
Seimas antradienį svarstys prezidento teikiamą įstatymo projektą, kuriuo siūloma leisti kaupiantiems pensiją antrojoje pakopoje kartą per gyvenimą, nesulaukus pensijos, išsiimti 25 proc. sumos.
