Ž. Mauricas: lietuvių sukaupto finansinio turto lygis sparčiai auga, bet yra kita problema

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019–2023 m. laikotarpiu lietuvių finansinis turtas padvigubėjo – nuo apie 10 tūkst. eurų iki beveik 21 tūkst. eurų gyventojui. Visgi, pasak jo, nors lietuviai pagal sukauptą turtą tapo „stipriais vidutiniokais“, šių lėšų investavimo lygis daug mažesnis nei daugelyje kitų Europos valstybių, nes didžioji pinigų dalis laikoma grynais arba tiesiog sąskaitose, dėl ko prarandama daug pasyvių pajamų.

Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019–2023 m. laikotarpiu lietuvių finansinis turtas padvigubėjo.<br>Lrytas.lt koliažas.
Ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad 2019–2023 m. laikotarpiu lietuvių finansinis turtas padvigubėjo.<br>Lrytas.lt koliažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Žygimantas Šilobritas

2023-11-11 16:14

„Lietuvos gyventojų grynasis finansinis turtas per penkmetį išaugo 2 kartus ir augo greičiau, nei daugelyje kitų Europos Sąjungos šalių. Ir skirtumas, kuris buvo milžiniškas prieš 20 metų, kai, pavyzdžiui, italai buvo 20 kartų turtingesni negu mes, yra sumažėjęs iki 3 kartų“, – šią savaitę Vilniuje surengtame „Lietuvos verslo forume“ sakė Ž. Mauricas.

„Lietuviai apie 70 proc. finansinio turto laiko indėliuose, sąskaitose ir grynųjų pavidalu, tik 30 proc. įdarbina. Tuo metu skandinavai tik 26 proc. laiko „po pagalve“, likę 74 proc. – įdarbinti“, – pridūrė jis.

Ekonomistas taip pat pateikė palyginimus tarp Lietuvos ir kitų Europos šalių gyventojų sukaupto finansinio turto ir kaip šis keitėsi per pastaruosius 20 metų. 2003 m. duomenimis, lietuviai turėjo sukaupę 24 kartus mažiau turto nei italai, 16 kartų mažiau nei prancūzai, 12 kartų mažiau nei vokiečiai ir 6 kartus mažiau nei graikai. Visgi 2023 m. graikų ir lietuvių turimas finansinis turtas išsilygino, o italai, vokiečiai ir prancūzai tapo tik 3 kartus turtingesni.

Pasak Ž. Maurico, greičiausiai lietuvių grynojo finansinio turto kiekis ir toliau augs. O dabartinis atsilikimas nuo kai kurių Europos valstybių, pasak jo, yra sovietinės okupacijos pasekmė.

„Džiugi žinia yra tai, kad greičiausiai lietuvių turtas augs toliau. Nes turtui sukaupti reikia laiko, o mes daug laiko praradome būdami SSRS kalėjime. Ir iš tiesų, turtas siekia 35 proc. ES vidurkio, nors mūsų BVP per metus siekia 70 proc. vidurkio. Mes sukuriame labai daug, bet tik neseniai pradėjome generuoti“, – aiškino jis.

Tuo pat metu jis pabrėžė, kad turtingesnių regionų gyventojų, pavyzdžiui skandinavų, pasivyti neleidžia nenoras investuoti į finansines priemones, tad infliacija „suvalgo“ dalį kaupiamo turto vertės. Jis pastebėjo, kad iki 2000 m. lietuviai buvo linkę investuoti į akcijas, bet toks polinkis pranyko ir šiuo metu nebenorima investuoti į akcijas, obligacijas, investicijų fondus ar net laikyti pinigus indėliuose.

„Palūkanos Lietuvoje yra didesnės, nei euro zonos vidurkis, bet lietuviai vis dar 15,5 mlrd. eurų laiko tiesiog sąskaitose, tik 6 mlrd. eurų yra laikomi indėliuose“, – teigė jis.

„Iki 2000 m. daug investavome į akcijas. Vėliau tos akcijos pasidarė tokia „terra incognita“ (nežinoma sritis – ELTA). Dabar obligacijos turi dideles palūkanas ir yra gera galimybę investuoti, ko nelabai darome. Taip pat nematome naudos iš investicinių fondų. Tik pensijų fondai gelbėja mus ir palaiko tam tikrą investicijų lygį“, – komentavo ekonomistas.

Lietuviai nemėgsta investuoti į finansines priemones, bet investuoja į NT

Ž. Mauricas pastebėjo, kad sukaupę finansinio turto lietuviai mieliausiai renkasi investuoti į nekilnojamą turtą (NT). Tokį pasirinkimą jis aiškina pasitikėjimo investavimo tarpininkais trūkumu ir netikru įsitikinimu, kad akcijos yra rizikingesnės už NT.

„Yra šiek tiek klaidingas suvokimas dėl NT ir akcijų rizikos. Girdime argumentus, kad akcijos kinta diena iš dienos, blaškosi. Iš dalies tai yra tiesa, kadangi paėmus 2 metų periodą, rasime periodų, kur ta grąžą buvo neigiama. Bet jeigu paimsime 5 metams, tai tų periodų mažiau, jeigu 20 metų, nebūtų nė vieno periodo, kad visiškai neigiama grąža būtų. Tiesiog reikia daugiau kantrybės“, – aiškino Ž. Mauricas.

Nors investicijas į NT ekonomistas vertina pozityviai, jis pabrėžė, kad ypač padidėjusių santaupų periodais, toks investavimas gali užkelti būstų kainas, sukurti ekonominius burbulus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
Gyvai: V. Čmilytės-Nielsen komentarai po susitikimo su O. Kondratiuk