Nors metinė infliacija kurį laiką buvo didelė, dabar ji sumažėjo iki 2,8 proc. Tiesa, maistas Lietuvoje vis dar brangesnis nei vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES).
„Vieną kartą nueiti į parduotuvę – maždaug 20 eurų. tenka pakloti, kad išmaitintume šeimą“, – „Lietuvos ryto“ televizijai sakė pirkėja.
Kitas kalbintas pirkėjas patikino, kad kainų mažėjimo parduotuvėse nepastebi.
„Ką reikia, tą perku, kol galiu. Jei taip tęsis dar pusmetį ar metus, reikės pilvuką traukti“, – juokiasi vyras.
„Kainos? Ne. Nejaučiu kad mažėtų“, – patikino kitas pirkėjas.
O štai dar viena sutikta pirkėja patikino – seka akcijas ir pagal tai perka maistą.
Prekybos centras „Maxima“ stebi klientų pirkimo įpročius. Pagal tai ir taiko akcijas.
„Pirkėjų elgsena rodo, kad vartojimas išties lėtėja, parduodamų prekių kiekis taip pat mažėja“, – komentavo „Maxima“ atstovė ryšiams su žiniasklaida Raminta Gecevičiūtė.
Kaip minėjo atstovė, pirkėjai galvoją, ką deda į savo pirkinių krepšelį. „Dabar pirkėjai itin medžioja įvairias akcijas, pasiūlymus, nuolaidas“, – pridūrė ji.
„Swedbank“ atnaujino Lietuvos ekonomikos prognozes ateinantiems metams. N.Mačiulis sako, kad per paskutinius metus visi maisto produktai pabrango 41 proc.
„Yra labai aiškios prielaidos kodėl maisto kainos galėtų kitais metais sumažėti bent 5 proc., ir tai, aišku, prisidėtų prie defliacinių tendencijų. Lieka tik vienintelis infliacijos veiksnys – augantys atlyginimai, kurie labiausiai kelia paslaugų kainas, bet prie silpnos paklausos net ir paslaugų kainų brangimas pastaruoju metu yra sulėtėjęs“, – dėstė kalbintas ekonomistas.
Nors Lietuvos bankas prognozuoja 3 proc. infliaciją kitais metais, „Swedbank“ vertinimu, ji nesieks 2 proc. Tai paveiks ir būsto rinką.
Dabar visose trijose Baltijos šalių sostinėse būsto įperkamumas nukritęs į 2010 metų lygį. Anksčiau Vilniuje buvo parduodama apie 400 naujų būstų per mėnesį. Dabar šis skaičius sumažėjo perpus.
„Pastaruosius, turbūt pusantrų metų, rinka yra sulėtėjusi ir tai lėmė kelios priežastys: ta pati karo Ukrainoje pradžia, pabrangusios medžiagos, pabrangęs finansavimas, pabrangęs skolinimasis tiek verslui, tiek žmonėms ir apskritai – lūkesčiai ir tam tikras laukimas“, – dėstė Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.
Nekilnojamojo turto ekspertas sako, kad sumažėjęs ne tik pirkėjų aktyvumas. Verslas taip pat turėjo prisitaikyti.
Atsigavimą būsto rinkoje vis dar slopina aukštos palūkanų normos. N.Mačiulis prognozuoja, kad bazinės palūkanų normos iki kitų metų pabaigos bus sumažintos.
„Palūkanų normų mažėjimas labai tikėtinas jau ateinantį kitų metų pavasarį, nuo balandžio mėnesio. Kiekvieną mėnesį, tikėtina, Europos Centrinis Bankas mažins palūkanas po ketvirtadalį procentinio punkto, ir mes prognozuojame, kad iki kitų metų bazinės palūkanų normos sumažės pusantro procentinio punkto iki 2,5 proc.“ – aiškino jis.
Lietuvos ekonomika, manoma, šiemet susitrauks 0,3 proc. Kitais metais BVP turėtų augti daugiau nei procentu.
„Tol, kol nematysime palūkanų normų, mažesnių kainų Lietuvoje, tol tas atsigavimas ir bus labai silpnas“, – pridūrė kalbintas ekonomistas.
Užimtumas, anot „Swedbank“, kitais metais šiek tiek mažės. Nedarbo lygis sieks daugiau nei 7 proc., o atlyginimų augimas sulėtės iki 8,5 proc.
