Štai kokių triukų imasi prekybininkai: ne kiekvienas tą pastebėtų

Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį. Aprašymai kartais tokie patrauklūs, kad vartotojai net neieško daugiau informacijos apie prekės kilmę ir kartais išsirenka ne tokią kokybišką, kokią galėtų.

Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>Lrytas.lt koliažas
Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>Lrytas.lt koliažas
Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>V.Skaraičio nuotr.
Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Prekybininkai randa būdų, kaip pateikti informaciją apie maisto prekes, kad šios patrauktų pirkėjų dėmesį.<br>G.Bitvinsko nuotr.
P.Čepkauskas.<br>Stop kadras.
P.Čepkauskas.<br>Stop kadras.
Daugiau nuotraukų (4)

Lrytas.lt

Dec 11, 2023, 3:01 PM

Dalis pirkėjų parduotuvėse linkę rinktis vietinius maisto produktus. „Lietuvos ryto“ televizijos gatvėje kalbinti žmonės sako, kad dėmesį į produkto kilmės šalį atkreipia pirkdami greitai gendančius maisto gaminius. Dažniausiai pirmenybę teikia lietuviškai pieno ir duonos produkcijai.

Viena pensinio amžiaus moteris tikino perkanti lietuvišką pieną ar duoną.

Kitas praeivis pripažino, kad stengiasi pirkti lietuvišką produkciją, tačiau jo krepšelyje daugiausia lenkiškų maisto gaminių. Kitas sutiktas vyras teigė perkantis lietuviškos kilmės duoną, pieną ir kitus produktus, kurie greičiau genda.

„Jeigu man prekė patinka, tai lenkiška ji ar lietuviška – tikrai jokio skirtumo“, – sakė „Lietuvos ryto“ televizijos kalbinta moteris.

„Aš manau, kad nesvarbu. Maistas yra maistas, koks skirtumas, iš kur jis ateina“, – antrino dar vienas praeivis.

Kainas stebinčio portalo Pricer.lt maisto krypties vadovas Petras Čepkauskas tikina, kad gyventojai turi emocinį ryšį su lietuviška produkcija, todėl gamintojai ir prekybininkai linkę tuo pasinaudoti.

Lietuvos gamintojui pasiūlyti mažiau kainuojančią prekę sunkiau vien dėl brangesnės energetikos. Lietuviai sugalvoja naują receptūrą ir mano, kad dėl to pavyks paruošti pigesnę produkciją, tačiau su prekėmis, atvežtomis iš Turkijos, konkuruoti sunku. Kartais turkiška produkcija gali būti ir keliais kartais pigesnė.

Vis dėlto kai kurių lietuviškų ir importinių maisto produktų kokybė gali labai skirtis. Gamintojai iš Lietuvos sako, kad vietiniai produktai šviežesni, o, pavyzdžiui, pieno kokybė nuolat tikrinama laboratorijose.

Kaip laidoje „Nauja diena“ teigė Paukštininkystės asociacijos vadovas Gytis Kauzonas, lietuviška produkcija yra gerokai šviežesnė nei ta, kuri atvežta iš kitos šalies. Tai galioja ir kiaušiniams.

„Mes turime vieną labai didelę laboratoriją „Pieno tyrimai“, valstybės įmonę, šiuo metu reorganizuotą į uždarą akcinę bendrovę, kuri stebi kiekvieną pieno mėginį iš kiekvieno ūkio, kuris patenka pas supirkėją. Ir net jeigu yra kažkokie nedideli neatitikimai, „Pieno tyrimai“ iškart informuoja ūkio savininką.

Stebint duomenis galima pasakyti, kad kokybė yra tikrai gera: ji nėra patenkinama – ji tikrai gera. Galime džiaugtis, kad jau nebėra ir vandens piene, ko anksčiau, tarybiniais laikais, būdavo“, – kalbėdamas apie pieno kokybę, dėstė Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas Arūnas Rutkauskas.

Anot P.Čepkausko, siekiant didesnio skaidrumo, reikėtų remtis Lenkijos pavyzdžiu, kur ant produktų rašoma, kokia dalis žaliavų – lenkiškos kilmės. Lietuvoje to nematyti.

Prekybininkai naudoja ir daugiau triukų, siekdami privilioti pirkėjus, primena pašnekovas.

Jis rodo dvi „Milka“ šokolado plyteles, kurios iš pirmo žvilgsnio atrodo vienodos. Tačiau taip nėra. Jei pirkėjas paskaitytų sudėtį, pamatytų, kad didesnė nei pusė yra kažkokia masė, sausainiai, o ne tik šokoladas. Turint galvoje, kad tai yra pieniškas šokoladas, tikrojo šokolado lieka dar mažiau.

„Todėl techniškai čia yra saldžioji plytelė, konditerinis gaminys ar dar kažkas“, – išvadą pateikia P.Čepkauskas. 

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praneša, kad šiais metais gauta per 160 vartotojų skundų dėl maisto produktų ženklinimo neatitikimų. Juos išnagrinėjus, pasitvirtino 78 skundai.

EP Rinkimai

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.