Suskaičiavo, kiek dabar uždirba lietuviai: ryškėja didžiuliai skirtumai

Metams baigiantis galima drąsiai konstatuoti, kad Lietuvos ekonomikoje šiais metais vyrauja stabilumas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) įvertino, kaip šalies ekonomikos sektorius išgyveno trečiąjį šių metų ketvirtį.

Eurai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Eurai.<br>G.Bitvinsko nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>T.Bauro nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Darius Čiužauskas

Dec 14, 2023, 6:43 PM

Gauti rezultatai labai nenustebino ir labai nenuliūdino. Kalbant paprastai – jokių staigmenų neužfiksuota.

Trečiąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais.

Tai reiškia, kad toks asmuo per mėnesį uždirbo 1 989 eurus, neatskaičius mokesčių.

Darbo pajamos „į rankas“ per metus didėjo 119 eurų – iki 1 235 eurų, tai yra 10,7 proc.

Metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc.

„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo.

Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentų iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas„, – konstatavo „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

„Vakarų ekspresas“ primena, kad šiuo metu MMA siekia 840 eurų, o nuo kitų metų sausio 1 d. didės iki 924 eurų.

Skirtumai

Pabrėžiama, jog atskiruose sektoriuose darbo pajamos augo skirtingai. Ir toliau ryškiausias pokytis matomas statybos ekonominėje veikloje. Čia per metus darbo pajamos padidėjo 18,8 proc. iki 1 483 eurų popieriuje.

„Tikėtina, kad įtakos turėjo pasikeitusi priedų už darbą lauko sąlygomis tvarka, skaidriai dirbančiojo ID veikimas, kuris dalį statybininkų pajamų ištraukė iš šešėlio.

Visgi svarbu pabrėžti, kad darbo pajamos statybos sektoriuje yra mažesnės nei vidutinės – „į rankas“ čia uždirbama apie 970 eurų“, – pastebėjo K. Zitikytė.

Aukštos pridėtinės vertės ekonominėse veiklose darbo pajamos augo lėčiau, tačiau buvo didesnės nei vidutinės.

Pajamų augimas viešajame sektoriuje buvo artimas visos darbo rinkos vidurkiui: 11,6 proc. viešajame valdyme (iki 2 145 eurų popieriuje), 12,3 proc. žmonių sveikatos priežiūros srityje ir socialiniame darbe (2 069 eurų popieriuje).

Darbo rinka

Trečiąjį ketvirtį šalyje išliko stabili ir darbo rinka. Apdraustųjų skaičius, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 10 tūkstančių.

Nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje.

Rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.

Tik du ekonominiai sektoriai toliau traukėsi. Darbuotojų mažėjo apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje.

„Apdirbamosios gamybos srityje darbuotojų ėmė mažėti praėjusiųjų metų rugsėjį. Nuo to laiko šis sektorius neteko 7,3 tūkst. darbuotojų.

Tačiau, jei lygintume su 2019 metais, kurie buvo paskutiniai priešpandeminiai metai, tai yra atmestume COVID-19, pokarantininio laikotarpio, karo ir kitų aplinkybių įtaką darbo rinkai, matytume, kad nuosmukis fiksuojamas tik baldų gamyboje, o bendras darbuotojų skaičius šiame sektoriuje grįžo į priešpandeminį lygį“, – situacija paaiškino K. Zitikytė.

Prekyboje apdraustų darbuotojų yra mažiau nei prieš metus, mažiau ir palyginti su priešpandeminiais metais.

„Palyginti su 2019 metais, 6,2 tūkst. darbuotojų mažiau liko didmeninėje prekyboje ir 2 tūkst. mažiau mažmeninėje prekyboje.

22 procentais sumažėjo pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose.

Nelygybė išlieka

Pajamų atotrūkis tarp daugiausiai ir mažiausiai uždirbančiųjų Lietuvoje toliau mažėjo.

Šių metų rugsėjį penktadalio mažiausiai uždirbančiųjų pajamos siekė 701 eurą neatskaičius mokesčių, o penktadalio daugiausiai uždirbančiųjų – 4 200 eurų popieriuje.

„Didžiausias darbo pajamas turinčių žmonių atlyginimai šešis kartus didesni nei mažiausias pajamas turinčiųjų.

Darbo pajamų atotrūkio mažėjimui darė poveikį pastaraisiais metais nuolat didinta minimali mėnesinė alga.

Kuo mažesnės vidutinės pajamos, tuo sparčiau jos auga, tad skirtumas vis mažėja“, – teigė K. Zitikytė.

Kita atidžiai „Sodros“ stebima sritis – vyrų ir moterų darbo pajamų skirtumai. Ji keičiasi lėtai.

Skirtumas tarp vyrų ir moterų darbo pajamų „į rankas“ siekė 14 procentų.

„Darbo pajamų atotrūkį tarp lyčių lemia skirtingų profesijų pasirinkimas, karjeros ir šeimos pareigų derinimas“, – pastebi K. Zitikytė.

Didžiausi atlyginimų skirtumai – apie 40 procentų – tarp IT specialistų, taikomųjų programų kūrėjų, gydytojų specialistų, gydytojų odontologų, ekonomistų.

Atotrūkis tarp regionų

Atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų trečiąjį metų ketvirtį nemažėjo. Vilniuje vis dar uždirbama net 43 proc. daugiau nei regionuose.

Rugsėjį vidutinės darbo pajamos sostinėje siekė 2 291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 602 eurus popieriuje. Skirtumas „į rankas“ – 377 eurai.

„Atotrūkiui turi įtakos ir demografinės, ir ekonominės priežastys. Darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su darbo vietų trūkumu“, – įvardijo K. Zitikytė.

Skirtumus tarp regionų šiek tiek sumažina socialinio draudimo išmokos. Nors dešimtyje savivaldybių, kur vidutinės darbo pajamos mažiausios (948 eurai į rankas), jos 29 proc. mažesnės nei dešimtyje savivaldybių, kur jos didžiausios (1 226 eurai į rankas), socialinio draudimo išmokų atotrūkis mažesnis.

Mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse vidutinė nedarbo išmoka (469 eurai) buvo 21 proc. mažesnė nei daugiausiai uždirbančiose (569 eurai).

Skirtumai tarp pensijų siekė 15 proc. Vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu buvo 519 eurų mažesnių darbo pajamų savivaldybėse ir 596 eurai didesnių pajamų savivaldybėse.

Dirba kas trečias

Šiuo metu Lietuvoje yra 143 tūkstančiai darbingo amžiaus žmonių, turinčių negalią: gaunančių netekto darbingumo, invalidumo arba šalpos neįgalumo pensiją.

Dirba apie 44 tūkstančiai iš jų.

Žmonės, turintys negalią, dažniausiai renkasi švietimo sritį, žmonių sveikatos priežiūros ar socialinio darbo veiklas, administracinę ir aptarnavimo veiklą.

Jie dirba valytojais ir pagalbininkais, verslo ir administravimo specialistais, vairuotojais, pardavėjais.

„Mažiausiai žmonių su negalia dirba informacijos ir ryšių bei finansinėje ir draudimo srityse, kurios tarsi galėtų būti tinkamos žmonėms su tam tikrais specialiaisiais poreikiais.

Vis dėlto pastebime, kad žmonės su negalia dažniau dirba mažesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą. 20 procentų jų yra nekvalifikuoti darbininkai“, – sakė K. Zitikytė.

Dirbančių neįgalių žmonių darbo pajamos trečdaliu mažesnės už vidurkį, tačiau šį skirtumą jiems kompensuoja netekto darbingumo pensijos.

Trečiąjį ketvirtį visų apdraustųjų vidutinės darbo pajamos prieš mokesčius buvo 1 985 eurai, o dirbančių netekto darbingumo pensijos gavėjų – 1 392 eurai popieriuje.

Tačiau dirbantys netekto darbingumo pensijos gavėjai, prie kurių darbo pajamų prisideda ir gaunama netekto darbingumo pensija, vidutiniškai iš viso į rankas gavo 1 368 eurus, kai visų apdraustųjų vidutinės pajamos į rankas siekė 1 233 eurus.

„Vis dėlto svarbu nepamiršti, kad didesnė dalis žmonių su negalia nedirba, jie gauna tik netekto darbingumo pensiją, kurios vidutinis dydis – 357 eurai“, – patikino K. Zitikytė.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.