Pakels minimalią algą
Nuo sausio minimali mėnesinė alga (MMA) didės 10 proc. arba 84 eurais, iki 924 eurų neatskaičius mokesčių. Minimalusis valandinis atlygis bus didinamas iki 5,65 euro vietoje dabar nustatyto 5,14 euro neatskaičius mokesčių. Minimalus valandinis atlygis didėja 0,51 euro, arba apie 10 proc.
Šiuo metu MMA iki mokesčių yra 840 eurų.
Keisis neapmokestinamasis pajamų dydis
Nuo sausio neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) Lietuvoje didės 20 proc., arba 122 eurais – iki 747 eurų.
Dėl tokių pokyčių daugiau pajamų „į rankas“ gaus žmonės, uždirbantys iki 2 167 eurų per mėnesį „ant popieriaus“, arba vieną 2024 metams planuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU).
Žmonių, uždirbančių MMA, pajamos „į rankas“ padidės 75,22 euro: 50,82 euro – dėl MMA didinimo, 24,4 euro – dėl NPD didinimo.
1000 eurų uždirbančiojo pajamos „į rankas“ dėl NPD didinimo augs 30,24 euro, 1200 eurų – 27,04 euro, 1500 eurų – 22,24 euro, 1800 eurų – 17,44 euro, 1900 eurų – 15,84 euro.
Priklausomai nuo neįgalumo ar darbingumo lygio, neįgaliesiems ir riboto darbingumo žmonėms NPD didės iki 1057–1127 eurų.
219 mln. mokytojų algoms
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma 219,2 mln. eurų.
2024 m., lyginant su 2023 m., mokytojams atlyginimas „į rankas“ vidutiniškai augs 276 eurų, iš jų 130 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.
Tuo metu dėstytojams ir mokslininkams, lyginant su 2023 m., alga „į rankas“ vidutiniškai augs 440 eurų, iš jų 140 eurų – nuo sausio 1 d., likusi dalis nuo rugsėjo mėnesio.
Kultūros ir meno darbuotojams ir statutiniams pareigūnams atlyginimai vidutiniškai augs 108 eurais, socialiniams darbuotojams ir slaugytojams – 122 eurais, gydytojams – 259 eurais, rezidentams – 189 eurais.
Didesnė pensija, socialinės išmokos
Didės baziniai socialinių išmokų dydžiai, o kartu ir piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, šalpos pensijos, mokamos žmonėms su negalia, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams, tikslinės kompensacijos žmonėms su negalia su specialiaisiais poreikiais.
Nuo sausio 1 d. įsigalioja šie baziniai socialinių išmokų dydžiai:
Bazinės socialinės išmokos dydis – 55 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 49 eurai).
Šalpos pensijų bazės dydis – 197 eurų (nuo 2023 m. pradžios – 184 eurai)
Tikslinių kompensacijų bazės dydis – 165 eurai (nuo 2023 m. pradžios – 147 eurai).
Valstybės remiamų pajamų dydis – 176 eurai (2023 m. pradžios – 157 eurai).
Vaiko pinigai nuo 2024 metų augs apie 10 eurų – iki 96 eurų. Vienišo asmens išmoka kitąmet padidės nuo maždaug 35 iki 38 eurų.
Vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą, kitais metais augs 70 eurų – iki 644 eurų, o be būtinojo stažo – pasieks 605 eurus (didės 66 eurais).
Pokyčiai pensijų kaupime
Didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2022‑ų, o ne į 2021‑ų metų vidutinį atlyginimą, kuris 2022-aisiais siekė truputį daugiau nei 1,8 tūkst. eurų.
Todėl 2024-aisiais valstybės įmokos dydis sieks nebe 23,9 euro per mėnesį, o maždaug 27,04 euro. Tai sudarys apie 324 eurus per metus.
Dar vienas pokytis 2024-aisiais – metų pradžioje į pensijų kaupimą bus įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 dieną bus jaunesni nei 40 metų, dirbs samdomą darbą ar vykdys savarankišką veiklą Lietuvoje. Pakartotinai bus įtraukiami ir tie žmonės, kurie 2021-aisiais metus atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
Aktualu gaunantiems nedarbingumą
Lietuvoje įsigalioja svarbūs negalios ir darbingumo nustatymo tvarkos pakeitimai ir pradedama šią paslaugą teikusių įstaigų reorganizacija. Paslaugos žmonėms su negalia nuo šiol bus teikiamos vieno langelio principu, keisis negalios vertinimo, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio ir pagalbos koordinavimo procesai, taip pat įvedami nauji bei keičiami seni terminai, gerinamas informacijos prieinamumas.
Iki šiol negalios vertinimas Lietuvoje buvo grindžiamas daugiausia medicininiais kriterijais. Nuo 2024 metų pradžios, įsigaliojus naujai tvarkai, bus labiau atsižvelgiama į individualius kiekvieno asmens poreikius.
Svarbu dirbantiems savarankiškai
Nuo sausio privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčio tarifas siekia 6,98 proc. ir yra skaičiuojamas nuo minimalaus darbo užmokesčio. Savarankiškai dirbantieji ir patys už sveikatos draudimą mokantys gyventojai kas mėnesį turės „Sodrai“ pervesti 64,50 euro.
PSD įmokos priklauso nuo to, kiek žmogus uždirba. Mėnesio įmoka skaičiuojama nuo minimalios mėnesio algos. Tai suma, kuri užtikrina, kad žmogus yra draudžiamas privalomuoju sveikatos draudimu.
Jei savarankiškai dirbantis žmogus gauna didesnes pajamas nei minimalus darbo užmokestis, skirtumą nuo kas mėnesį sumokamų 64,50 euro jis turės sumokėti deklaruodamas pajamas už 2024 metus.
Individualią žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys, kurių ekonominės valdos dydis ne didesnis nei 2, moka 2,33 proc. dydžio PSD įmokas nuo MMA. 2024 metais jie mokės 21,53 euro dydžio mėnesio įmokas.
Su minimalios mėnesio algos pokyčiais susiję ir verslo liudijimus turinčių asmenų socialinio draudimo įmokų pasikeitimai. Gyventojai, vykdantys veiklą su verslo liudijimu, moka 8,72 proc. nuo MMA pensijų socialinio draudimo įmokas. 2024 metais visą mėnesį galiojančio verslo liudijimo valstybinio socialinio draudimo (VSD) įmoka sieks 80,57 euro, jei žmogus nekaupia pensijai papildomai, o jei kaupia – 108,29 euro.
Visiems savarankiškai dirbantiems asmenims yra nustatytos 43 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) dydžio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, lubos. 2024 metais vidutinis darbo užmokestis įmokų bazei skaičiuoti bus 1 902,70 euro. Tai reiškia, kad tiek VSD, tiek PSD įmokos per metus gali būti mokamos nuo sumos, ne didesnės kaip 81 816,61 euro.
Didės akcizai
Lietuvoje didėja akcizai, o tai reiškia, kad brangs alkoholis, tabako gaminiai, degalai.
Numatoma, kad padidėjus akcizams, už pusę litro vyno ir kitų fermentuotų gėrimų, kurie yra ne stipresni nei 8,5 laipsnio, mokėsime 10 centų brangiau nei 2023 metais. O už pusę litro tų pačių rūšių alkoholinių gėrimų, tik stipresnių nei 8,5 laipsnio – 12 centų daugiau. Tuo metu pusė litro tarpinių gėrimų iki 15 laipsnių kainuos 11 centų daugiau, o pusė litro tarpinių gėrimų virš 15 laipsnių – 15 centų daugiau. Stipriųjų gėrimų, tokių kaip degtinė, viskis ar likeris, pusės litro kaina didės 36 centais. O už pusę litro alaus mokėsime 3 centais daugiau.
Brangs ir rūkalai – 20 vienetų cigarečių pakelio kaina didės 20 centų. Tuo metu 20 gramų cigarų ir cigarilių pakelio kaina augs 39 centais, rūkomojo tabako – 20 centų. Kaitinamojo tabako ir alternatyvių produktų 20 vienetų pakelis brangs 47 centais, o 2 ml elektroninių cigarečių skysčio – 15 centų.
Pokyčiai palies ir degalų kainas. Nuo Naujųjų dyzelinas galėtų brangti 0,05 euro už litrą. Šiuo metu dyzelino akcizas siekia 372 eurus už 1000 litrų, tačiau nuo kitų metų akcizas didės iki 410 eurų už 1 000 litrų produkto, o 2025 metais – iki 466 eurų, 2026 metais – iki 500 eurų.
Didesni komunaliniai mokesčiai
Nuo 2024 metų mokestis už geriamojo vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą Vilniaus mieste ir rajone, Šalčininkų ir Švenčionių rajonuose didėja 3 centais be pridėtinės vertės mokesčio (PVM) už kubinį metrą.
Butų gyventojams tarifas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas padidės nuo 1,67 iki 1,7 euro be PVM, individualių namų gyventojams – nuo 1,65 iki 1,68 euro be PVM, įmonėms – nuo 1,71 euro iki 1,74 euro be PVM. Vidutiniškai šis paslaugų kainų pasikeitimas bute gyvenančio vieno namų ūkio sąskaitas už vandenį ir nuotekų tvarkymą padidins 0,12 euro be PVM per mėnesį arba 0,15 euro su PVM.
Vilniečiams brangs ir šiukšlių išvežimas, nuo 2024-ųjų – 7 proc., o dar po metų – 4 proc. Be to, išrūšiuotas maisto atliekas oranžiniuose maišeliuose sostinės gyventojams reikės mesti į bendrus mišrių atliekų konteinerius.
Už šiukšlių išvežimą brangiau mokės ir kitų miestų gyventojai. Panevėžiečiai mokės dvigubai daugiau nei vilniečiai. Jiems mokestis už šiukšlių išvežimą nuo sausio didės dešimtadaliu. Marijampoliečiams rinkliava už atliekas taip pat gali padidėti, manoma, kad apie 30 proc. Klaipėdiečiams nuo sausio 1 d. šiukšlių išvežimas brangs iki 37 proc.
Brangiau šiukšlės bus vežamos ir Kauno rajono gyventojams. Individualių namų gyventojai, kurie turi rūšiavimui skirtus konteinerius, už 120 litrų talpos konteinerio išvežimą mokės 1,65 euro vietoj buvusių 1,18 euro. Už 140 litrų konteinerį – 1,92 euro, 240 litrų – 3,30 euro, 1100 litrų – 15,08 euro.
Kauno ir Šiaulių politikai dar svarsto, ką daryti su pabrangusiomis regioninių atliekų centrų paslaugomis – didinti rinkliavą gyventojams jau nuo naujųjų metų ar atidėti vėlesniam laikui.
Keičiasi elektros ir dujų tarifai
Visuomeninis elektros tarifas nuo sausio iki liepos bus 3,5 proc. mažesnis, nei galioja šį pusmetį.
Kito pusmečio visuomeninės elektros tiekimo kaina nuo esamų 22,7 ct/kWh sumažės iki 21,9 ct/kWh, įskaičiavus PVM. Už tokį tarifą elektra bus tiekiama trečiojo elektros rinkos liberalizavimo etapo vartotojams (suvartojantiems iki 1 tūkst. kWh elektros kasmet), pasirinkusiems vienos laiko zonos planą „Standartinis“.
Pasirinkusiems dviejų laiko zonų „standartinį“ planą, dieninė dedamoji sudarys 25 ct/kWh, naktinė – 15,2 ct/kWh.
Plano „Namai“ vienos laiko zonos tarifas sieks 20,3 ct/kWh, dviejų laiko zonų – 24,3 ct/kWh (dieninis) ir 14,9 ct/kWh (naktinis). Šio plano vartotojai kas mėnesį dar moka fiksuotą 3 eurų dedamąją.
Plano „Namai plius“ vienos laiko zonos kaina nuo kitų metų sudarys 20 ct/kWh, dviejų laiko zonų – 23,8 ct/kWh (dieninė) ir 14,6 ct/kWh (naktinė). Šio plano pastovioji dedamoji – 6 eurai.
Visuomeninio tiekimo tarifas nustatomas atsižvelgiant į elektros įsigijimo, perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo paslaugų ir kt. dedamųjų kainos. Jį elektros tiekėjas „Ignitis“ užtikrina nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkusiems apie 490 tūkst. buitinių vartotojų. Tą jie gali padaryti iki 2026 m.
Pigs ir gamtinių dujų tiekimas buitiniams vartotojams. Vartojantiems dujas viryklėse (I vartotojų pogrupis) nuo sausio tarifas sumažės 7 centais, jomis besišildantiems namus (II pogrupis) – 4 centais už kubinį metrą.
I pogrupio vartotojams nustatyta pastovioji 0,56 euro/mėn. dedamoji ir 1,29 euro/kub. m kintamas tarifas. Tuo metu II pogrupio vartotojai mokės 3,99 euro/mėn. pastovią dalį ir 0,83 euro/kub. m tarifą.
Kintamieji tarifai abejoms vartotojų grupėms nuo dabartinių mažėja atitinkamai 5,15 proc. ir 4,6 proc. III pogrupio dujų vartotojai (suvartojantys daugiau nei 20 tūkst. kub. m dujų) mokės 3,99 euro mėnesinę pastovią dalį ir 0,79 euro/kub. m kintamą tarifą. Šis mažėja 4,82 proc. Visi tarifai nurodyti su PVM.
Galės prekiauti pasibaigusio galiojimo maistu
Seimas leido nuo sausio 1-osios prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais.
Ši tvarka galios kavai, arbatai, miltams, kruopoms, aliejui, kitiems bakalėjos gaminiams, tačiau ne greitai gendantiems produktams. Už tokio maisto saugą ir kokybę atsakys pardavėjas. Šie produktai bus parduodami atskirose lentynose, bus specifiškai, ryškiai žymimi.
Neliks PVM lengvatos maitinimo įstaigoms
Nuo kitų metų viešojo maitinimo įstaigoms nebebus taikoma 9 proc. PVM lengvata.
Iki 2023 m. gruodžio 31 d. restoranų, kavinių ir panašių maitinimo įstaigų teikiamoms maitinimo paslaugoms ir išsinešti tiekiamam maistui, išskyrus alkoholinius gėrimus, taikomas lengvatinis 9 procentų PVM tarifas. Standartinis tarifas Lietuvoje siekia 21 proc.
Nauji pašto paslaugų tarifai
Įsigalios nauji universaliosios pašto paslaugos tarifai privatiems klientams. Dėl jų bus pakoreguotos tiek Lietuvos viduje, tiek į užsienį siunčiamos korespondencijos ir siuntinių kainos.
Didesnes, nuo 500 g iki 2 kg sveriančias registruotas siuntas į kai kurias užsienio šalis bus galima siųsti pigiau. Nuo 4 iki 16 proc. sumažės kainos, siunčiant minėtas siuntas populiariausiomis kryptimis – į JAV, Nyderlandus, Kanadą, Australiją ir Italiją. Bendra vidutinė į užsienį siunčiamų pašto siuntinių kaina mažės 0,90 euro, arba 3 proc.
Siunčiant į užsienį neregistruotą mažąją korespondenciją iki 20 g svorio (laiškus ir atvirlaiškius), siuntimo kainos populiariausiomis kryptimis bus vidutiniškai nuo 11 iki 22 proc. didesnės.
Nauji įkainiai bus taikomi ir Lietuvos viduje siunčiamoms neregistruotoms bei registruotoms siuntoms. Nuo Naujųjų metų korespondencijos siuntų bei siuntinių siuntimas šalies viduje vidutiniškai pabrangs apie 20 proc. Įsigaliojus naujiesiems tarifams, neregistruoto standartinio laiško arba atvirlaiškio siuntimas Lietuvoje kainuos 1,55 euro.
Keičiasi tarifai gėrimų pakuotėms
Nuo kitų metų pradžios gamintojams ir importuotojams keičiasi tarifai, taikomi į rinką išleidžiamoms gėrimų pakuotėms, kurios dalyvauja užstato sistemoje.
Už PET plastiko pakuotes bus taikomas 0,044 Eur/vnt., aliuminio skardines – 0,019 Eur/vnt., vienkartinius stiklo butelius – 0,055 Eur/vnt., o metalo skardines – 0,049 Eur/vnt. tarifas.
Užstatas, kurį už pakuotę moka gyventojai, liks 10 centų.
Nauji reikalavimai elektrinių paspirtukų vairuotojams
Kelių eismo taisyklėse nuo 2024 metų atsiranda naujų reikalavimų elektrinių paspirtukų vairuotojams. Tarp svarbiausių pokyčių – bus ribojamas paspirtukų greitis, vairuoti šias transporto priemones galės ne jaunesni nei 16 metų asmenys, nepilnamečiams bus privaloma visuomet dėvėti šalmą.
Maksimalus leistinas elektrinės mikrojudumo priemonės važiavimo greitis – 20 km/h, o važiuojant pro pat pėsčiąjį – ne didesnis kaip 7 km/h.
