„Man atrodo, to sprendimo paieška natūralu, kad užtrunka, klausimai yra sudėtingi. Visgi kviesčiau visus prisiimti ir bendrą atsakomybę, nes turbūt sprendimai, kad tie klausimai bus sprendžiami, buvo įrašyti tiek Vyriausybės programoje, tiek Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane, tiek „Naujos kartos Lietuva“ plane, už kurį kolektyviai atsakomybę prisiėmė visa Vyriausybė“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
„Kviesčiau ir koalicijos partnerius ieškoti bendrai sprendimų, o ne palikti apmokėti sąskaitą kažkam kitam“, – akcentavo ji.
G. Skaistė tikino esanti atvira diskusijoms su koalicijos partneriais dėl to, kaip toliau galėtų būti svarstoma mokesčių reforma. Anot jos, paketą galima „spręsti gabalais“, tačiau reikalingas visos valdančiosios koalicijos sutarimas.
„Esame koalicijos partneriams pasiūlę kalbėtis ir apie atskirus sprendinius, galbūt galima mokesčių paketą atskirais gabalais pabandyti spręsti, tačiau tam reikalingas sutarimas visų, nes priimti įstatymams reikia daugiau negu pusės Seimo narių, todėl nedalyvaujant bent vienai iš suinteresuotų pusių akivaizdu, kad sprendimą priimti yra neįmanoma“, – sakė finansų ministrė.
„Sakyčiau, kad šiuo metu prioritetas numeris vienas buvo valstybės biudžeto priėmimas, dabar biudžetas priimtas, matyt galėsime pasitarti, kaip su tais klausimais judėti toliau“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad praeitais metais po ilgo laukimo Finansų ministerijos pristatyta ir Seime pateikta mokesčių reforma – paketą sudarė septynių įstatymų projektų pakeitimai, iš kurių trys teikti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM). Buvo numatyti didesni mokesčiai daliai dirbančiųjų individualiai, daugiau asmenų priėmus reformą turėtų mokėti nekilnojamojo turto mokestį, keistųsi kai kurių lengvatų taikymo tvarka, būtų įvesta minimali nedarbo išmoka, tačiau reforma užstrigo.
Nors birželį po pateikimo buvo pritarta visam paketui, tačiau rugpjūčio pabaigoje posėdžiavusi koalicinė taryba sutarė apie prieštaravimų tarp valdančiųjų sukėlusią mokesčių reformą toliau diskutuoti atskirais etapais. Spalio mėnesį buvo grįžta prie nekilnojamo turto (NT) mokesčio, svarstymo stadijoje jam buvo pritarta, projektą parėmus keliems socialdemokratams, tačiau projektui paramos neišreiškė koalicijos partneriai „laisviečiai“.
Galiausiai paaiškėjus, kad NT mokesčio įstatymo neberems nei vienas opozicijos atstovas bei „laisviečiai“, projektas buvo „padėtas į stalčių“ ir šiuo metu vis garsiau kalbama, kad mokesčių reformoje kiti žingsniai nebėra galimi, nes 2024 metai – rinkiminiai.
Vis tik Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė sako, kad sprendimų dar galima ieškoti, o tuo tarpu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė tvirtina, jog reikia teigiamai vertinti įstatymų nepriėmimą.
RRF fondo rodiklius turime įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos
G. Skaistė tvirtina, kad sprendimus dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų Lietuva turi įgyvendinti iki 2026 m. pabaigos – tuomet baigiasi fondo galiojimo laikas. Tačiau ji negalėjo atsakyti, ar sutarti dėl rodiklių įgyvendinimo pavyks šios, ar jau kitos Vyriausybės darbo laikotarpiu.
„Tam dar turime laiko, šio fondo galiojimo laikas iki 2026 m. pabaigos, todėl sutarimą per tą laiką reikėtų rasti. Ar tai bus šios Vyriausybės darbo laikotarpiu, ar kitos, turbūt parodys laikas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė G. Skaistė.
Ministrė pažymėjo, kad iš užšaldytų 26 mln. eurų lėšų, Europos Komisija (EK) „atšildė“ 8,5 mln. eurų dėl sprendimų susijusių su nekilnojamojo turto (NT) bei aplinkosauginiais mokesčiais, o dėl mokesčių lengvatų peržiūros paprašė papildomos informacijos. Anot G. Skaistės, galutinis atsakymas dėl likusių užšaldytų beveik 17 mln. eurų bus gautas per artimiausius porą mėnesių, tačiau didesnės lėšos susijusios su tolimesnių rodiklių priėmimu parlamente.
„EK buvo užšaldžiusi 26 mln. eurų dėl to, kad Vyriausybė nebuvo pateikusi Seimui svarstyti tam tikrų įstatymų, susijusių su mokesčiais. Dabar Vyriausybė įstatymus Seimui yra pateikusi, apie tai pateikėme informaciją EK, todėl ji atšildė 8,5 mln. eurų, kurie buvo susiję su NT mokesčiu bei aplinkosauginiais mokesčiais“, – sakė politikė.
„Dėl kito rodiklio, kuris buvo susijęs su mokesčių lengvatų peržiūra, paprašė papildomos informacijos, ją esame pateikę, todėl tikimės per keletą ateinančių mėnesių žinoti galutinį atsakymą, tačiau didesnės lėšos susijusios su šių mokesčių rodiklių priėmimu, jie turėtų būti priimti Seime“, – akcentavo ji.
ELTA primena, kad EK praėjusių metų spalio pabaigoje priėmė teigiamą iš dalies pakeisto Lietuvos RRF plano, įskaitant skyrių „REPowerEU“, vertinimą. Tačiau į Lietuvos prašymą dėl mokesčių reformos buvo neatsižvelgta.
Dabartinė plano vertė – 3,85 mlrd. eurų (2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų). Tai beveik dvigubai viršija pirminio ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano vertę
Finansų ministerijos Investicijų departamento vyr. patarėjas Paulius Baniūnas yra tvirtinęs, kad Lietuva šiuo metu yra nepasiekusi 3 iš 19 rodiklių, numatytų antrajame RRF fondo lėšų mokėjimo prašyme.
