Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą…
…konkretų NT mokesčio tarifą, galiojantį savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, nustato savivaldybės taryba. Įstatymas leidžia nustatyti šį tarifą intervale nuo 0,5 proc. iki 3 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės.
Tačiau, anot savivaldybės administracijos atstovų, „savivaldybės taryba gali nustatyti konkretų ar kelis konkrečius mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: nekilnojamojo turto paskirtį, naudojimą (pavyzdžiui: apleistas ar neprižiūrimas nekilnojamasis turtas, kurio būklė kelią pavojų jame ar arti jo gyvenančių, dirbančių ir kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir pan.), teisinį statusą (pavyzdžiui: priskirtas nekilnojamosioms kultūros vertybėms, architektūros paminklams ir pan.), jo technines savybes, priežiūros būklę, mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, socialinę padėtį) ar nekilnojamojo turto buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus).“
Portalas „Kas vyksta Kaune“ primena, jog miesto savivaldybės taryba 2019 metų gegužę nustatė šiek tiek didesnę, nei įstatymo nurodoma, žemutinę mokesčio tarifo ribą, – 0,7 proc. ir 1 proc. nekilnojamojo turto mokestinės vertės (neapleistam bei prižiūrimam nekilnojamam turtui). O tam, kuris įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto 2020 metų sąrašą, ir dabar galioja prieš keletą metų nustatytas gerokai didesnis tarifas. Nenaudojamas žemės sklypas apmokestinamas dar brangiau. Tarifai taikomi ir apskaičiuojant nekilnojamojo turto mokesčius už 2023 metus.
Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto mokestį administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, kuri disponuoja ir Kauno savivaldybėje sudarytu bei miesto tarybos patvirtintu Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašu.
Kelias ištrūkti iš didesniu NT mokesčiu gresiančio sąrašo nėra trumpas
Ir, tikėtina, nepigus. Beje, tai kainuoja ir jokio NT neturintiems ir už jį neprivalantiems mokėti mokesčių mokėtojams, sudedantiems savivaldybės biudžetą. Nes būtent biudžeto pinigais finansuojami teisminiai procesai, kai savivaldybei tenka ginti savo sprendimus, kurių vykdyti nenori kai kurie labiau apmokestinami nekilnojamojo turto savininkai.
„Kas vyksta Kaune“ jau skelbė, kaip iš sąrašo ištrūko NT savininkai, niekaip „nerandantys bendros kalbos“ su savivaldybe dėl seniai vizualine tarša tapusio taip vadinamo „Britanikos“ viešbučio monolitinio daugiaaukščio Kauno centre tolesnio likimo. Kiek Kauno savivaldybei kainavo tarnautojų darbas, besibylinėjant šiuo bei kitais panašiais atvejais, ji visuomenei neviešina.
Vienas iš atvejų, susijusių su Apleisto ir neprižiūrimo nekilnojamojo turto (šįsyk – su Nenaudojamos žemės sklypų sąrašo „objektu“) baigėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo neskundžiama nutartimi praėjusių metų rugsėjo 27-ąją. Prieš tai siekis savivaldybei iš turto savininko gauti didesnius mokesčius aptartas žemesnės instancijos teismuose. Tad ir išlaidų abi besibylinėjančios pusės turėjo nemažai.
Žinoma, Kauno savivaldybė, nesulaukusi palankaus sprendimo, galėjo liautis toliau įrodinėti „savo tiesą“, nes dar 2022-ųjų balandį jos nepatvirtino savo sprendimu regioninis administracinis teismas. Bet savivaldybė nesiliovė.
Tad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijai, susidedančiai iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, teko pernai teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėti administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą. Juo buvo apskųstas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjų G. S. ir D. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo dalies panaikinimo.
Kalčiausias paštininkas?
Kaip tik šie pareiškėjai teismo prašė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymu patvirtinto Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašo dalį (55 punktą), kuria pareiškėjams priklausantis žemės sklypas (duomenys neskelbtini), įrašytas į Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašą.
Anot pareiškėjų, jie nebuvo gavę iš savivaldybės nė vieno rašto apie tai, kad atliekami sklypo patikrinimai, bei kad jį ketinama įtraukti į tą sąrašą. Ir kad priimtas sprendimas sąrašą patvirtinti. Bet 2021 m. spalio 20-ąją gavę suformuotus žemės mokesčio deklaracijos duomenis, sklypo savininkai sužinojo, jog jų sklypas apmokestintas padidintu, maksimaliu 4 proc. žemės mokesčio tarifu.
Po kelių dienų jie kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administracijos filialą – Eigulių seniūniją. Paprašė pateikti visą informaciją ir dokumentus, kurių pagrindu buvo nustatyta, kad žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas. Lapkričio 19-ąją iš seniūnijos rašto sužinota, kad ši tikrino sklypą ir surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą. Seniūnija tvirtino apie tai sklypo savininkus registruotu laišku informavusi dar gegužės 28-ąją. Perspėdama, kad savivaldybė jų NT ketina įtraukti į nenaudojamos žemės sąrašą.
O 2021 metų birželio 3-ąją informacija apie įtraukimą į pirminį tokį sąrašą paskelbta savivaldybės interneto svetainėje. Paskui dar kartą vasarą sklypas buvo patikrintas ir vėl konstatuotas savininkų aplaidumo faktas (žolė, anot tikrintojų, sklype siekė net 60 centimetrų). Todėl sąrašas perduotas miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus Mokesčių administravimo poskyriui.
„Byloje esantys AB Lietuvos pašto siuntų sekimo duomenys patvirtino, jog pareiškėjams 2021 m. rugsėjo 22 d. išsiųstas registruotas laiškas su pranešimu apie pareiškėjų valdomo Žemės sklypo įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą padidintu tarifu įteiktas nebuvo, siunta 2021 m. spalio 29 d. grąžinta siuntėjui – atsakovui“ (citata iš 2023-ųjų rugsėjį priimtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties).
Kalbama apie daugiau nei pusantro ha sklypą Eigulių seniūnijoje
Saugant asmens duomenis, tiek sklypo adresas, tiek jo savininkų vardai bei pavardės teismo nutartyse nėra minimi. Žinoma, nerasime ten ir savivaldybės atstovų paatviravimo, o kokie iš tikrųjų yra interesai, kad taip atkakliai siekta didesniu tarifu apmokestinti žemės savininkus. Galbūt tikintis, kad šie galop „palūš“, nepakeldami didesnės mokesčių naštos?
Nes, kaip rodo gausybė pastarųjų metų pavyzdžių, visada yra pasirengusių Kaune tokį turtą geriau panaudoti kitų investuotojų, kuriems kažkaip be ypatingų pastangų sekasi „auginti Kauną“, užstatant laisvus ar atlaisvintus sklypus daugiabučiais arba kotedžais. O čia juk ne šiaip kokie 6 ar 10 arų, bet netgi daugiau nei 1,5 ha.
Sklypo savininkai teismą patikino, kad tik iš Eigulių seniūnijos rašto (2021 m. lapkričio 19 d.) pirmą kartą sužinojo, į kokį sąrašą pateko jų nuosavybė, ir kad tai nulėmė patikrinimai, apie kuriuos informacija jų nebuvo ligi tol pasiekusi.
Kartu su Eigulių seniūnijos raštu savininkams buvo pateiktos dviejų nenaudojamos žemės patikrinimų aktų kopijos. Bet tąkart miesto valdžios atstovai, matyt, saugodami savininkus nuo šoko, jiems nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. rugsėjo 14 d. įsakymo, kuriuo buvo patvirtintas Nenaudojamos žemės sklypų 2021 metų sąrašas. Tik vėliau G. S. pateikus savivaldybei dar vieną prašymą, jos administracijos vadovo įsakymas sklypo savininkui buvo pateiktas.
„Pareiškėjai apie esminius Įsakymo turinį sudarančius elementus, t. y. apie sprendimą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, juo nustatytas pareigas pareiškėjams, sužinojo tik 2021 m. gruodžio 14 d., kai jiems atsakovas 2021 m. gruodžio 14 d. pateikė Įsakymą. Todėl sužinojimo apie Įsakymą data laikytina 2021 m. gruodžio 14 d.“ – teigiama teismo nutartyje, pabrėžiant, jog pareiškėjai nepraleido termino pateikti skundą teismui. Kadangi terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie įsakymą dienos, nes į teismą sklypo savininkai kreipėsi nedelsdami, po sužinojimo apie skundžiamą sprendimą, – ne vėliau kaip per vieną mėnesį.
Negana to, žemės sklypo savininkų įsitikinimu, jie nebuvo tinkamai informuoti nei apie atliktus jiems priklausančio NT patikrinimus, nei apie tolesnes savivaldybės administracines procedūras. O tai reiškia, kad Kauno savivaldybė (kaip pasakyta teismo nutartyje) „pažeidė sklypo savininkų teisę žinoti apie jiems teisines pasekmes sukeliančius administracinius sprendimus bei pasinaudoti pačios savivaldybės dokumentu numatyta teise pašalinti nustatytus pažeidimus“.
Savivaldybė ne tik Nenaudojamos žemės patikrinimo aktais, bet ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis) įrodinėjo savo teisybę, tačiau, kitos besibylinėjančios pusės vertinimu, „tokios nuotraukos nepatvirtino, jog visas žemės sklypas nuolat buvo neprižiūrėtas ir apaugęs žole, krūmais, nenušienautas. Jų nuomone, savivaldybė nesurinko jokių kitų objektyvių faktą įrodančių dokumentų. Be to, pateiktos fotonuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose, kaip to reikalauja pačios Kauno miesto savivaldybės parengto bei patvirtinto Aprašo 6 punktas.
„Įsakymo dalis neatitiko Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu“ (citata iš teismo nutarties).
Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Eigulių seniūnijos darbuotojai užfiksavo Žemės sklypo būklę tik mažoje sklypo dalyje, esančioje ties (duomenys neskelbtini) gatve. Pareiškėjų fotonuotraukos patvirtino, jog atsakovas net nevertino viso žemės sklypo teritorijos. Bet padarė išvadą, kad jis visas – nenaudojamas bei neprižiūrimas, Sklypo savininkai savo ruožtu teigė, kad ir savo žemę ir šienauja, ir prižiūri, tik dėl didelio ploto bei nelygaus reljefo, tai daro etapais bei dalimis.
Savivaldybė prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą…
…ir atmetus žemės savininkų skundą, suformuoti naują sprendimą. Tačiau šįsyk savivaldybės norams nebuvo lemta išsipildyti.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo šio teismo formuojamos praktikos.
Neskundžiama teismo nutartimi atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinis skundas atmestas, o Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 7 d. sprendimas paliktas nepakeistas.
Aukštesnės instancijos teismo priimta nutartis išdėstyta per daugybę puslapių. Su keliais jos punktų, tikėtina, pravartu susipažinti ir portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojams. Ypač tiems, kurie turi pernelyg ilgai nesibaigiančių reikalų „per valdiškus namus“ su mero Visvaldo Matijošaičio valdoma miesto savivaldybe.
„Teismas įvertino, jog atsakovo neteisėtu neveikimu, tinkamai registruotu laišku neinformavus pareiškėjų apie Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3 punkto pažeidimą ir ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, buvo iš esmės siekiama Žemės sklypo apmokestinimo didesniu žemės mokesčio tarifu, o ne užtikrinti, kad visoje Savivaldybės teritorijoje būtų palaikoma tinkama aplinkos sanitarijos būklė ir nebūtų vizualiai teršiama urbanistinė aplinka ar pažeidžiamos visuomenės kokybiško gyvenimo sąlygos (Tvarkymo ir švaros taisyklių 2 p.)“
Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog po Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo „per 15 darbo dienų pareiškėjai registruotu laišku nebuvo informuoti apie Žemės sklypo įrašymą į Sąrašus Aprašo 10.1 punkte nustatyta tvarka.
Aprašo 10.1 punkte numatyti informavimo būdai imperatyviai įpareigoja paskelbti interneto svetainėje www.kaunas.lt ir pranešti registruotu laišku apie Žemės sklypo įrašymą į Sąrašus. Nurodyti informavimo būdai nėra alternatyvūs, privalomi įgyvendinti kiekvienas atskirai. Aprašo 3 ir 10.1 punktai nenumato vienos galimybės viešojo administravimo subjektui vietoj individualaus administracinio akto įteikimo raštu paskelbti jį viešai per internetą“.
Teismas pažymėjo, jog „Žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nesurinkus tinkamų ir pakankamų objektyvių duomenų pagal Aprašo 6 punkto reikalavimus, todėl visų aplinkybių įvertinimas nebuvo objektyvus“.
Nežinant nei kas tie sklypo savininkai, nei kodėl neskuba jo užstatyti (ar parduoti tam, kas tai įgali?) kai kas gal piktokai paskubėtų pasakyti, kad jie elgiasi lyg tas šuo ant šieno, kuris nei pats jį ėda, nei kitiems duoda. O čia savivaldybės tarnautojai vargsta, – matuoja žolės stiebus (kažin, kodėl – ne Šančių Ąžuolyne, kuris jai priklauso ir, teko matyti, neretai vasarą labiau į akis praeiviams krenta, nei koks privatus žemės sklypas Eiguliuose?).
Jei sklypo savininkams „rankos nekyla“ žalumas naikinti, tai galėjo, kol nesugalvojo, ką su savo turtu daryti, toje žemėje ožkas ar avis ganyti, – nuėstų žolę iki pat šaknų. Bet ne, ir toks variantas netiktų. Juk mieste gyvulius auginti draudžiama. Taigi, čia juk ne Nida, kur avytės ramiai žolytę miesto pievose rupšnoja. Kaune toks sklypo „priežiūros“ būdas tikrai neliktų be valdžios dėmesio. O paskui gal būtų aptarinėjamas teismuose, ir vėl visi daug darbo turėtų, tuo pačiu mokesčių mokėtojai galėtų priekaištauti, kad ir valdžia, ir teisybės paieškos daug kainuoja…
