„Sutikusieji dirbti nelegaliai, neretai mano, kad daro žalą tik valstybei. Tačiau tai visų pirma kenkia pačiam darbuotojui: už jį sumokama mažiau mokesčių, jis oficialiai nekaupia stažo, todėl jam bus skaičiuojama mažesnė senatvės pensija. Be to, toks darbuotojas netenka socialinių garantijų, tad bet kurią dieną, o taip pat ir nutikus nelaimei, gali likti ir be darbo, ir be darbo užmokesčio“, – teigia Birutė Macijauskienė, Valstybinės darbo inspekcijos neteisėtos veiklos priežiūros skyriaus vedėja.
1. Darbas atliktas, o atlyginimo – nėra
B.Macijauskienė pabrėžia, kad dirbant be oficialios darbo sutarties, rizikuojama ne tik savo finansine gerove ateityje, sulaukus pensinio amžiaus, bet ir šiandieniniu saugumu.
„Darbdavys, kurio santykių su darbuotoju neapibrėžia darbo sutartis, gali be jokio perspėjimo sumažinti darbo užmokestį, nesumokėti delspinigių, jei anksčiau atsiskaityti už darbą pavėlavo, arba visai neišmokėti sutarto atlyginimo. Maža to, nelegalų darbuotoją darbdavys savo iniciatyva gali ir bet kada atleisti – be svarios priežasties ir be išeitinės kompensacijos, kuri priklauso dirbantiems skaidriai. Tokiu atveju darbuotoją apginti yra beveik neįmanoma“, – sako B. Macijauskienė.
VDI atstovė teigia, kad neretai nelegaliai dirbančiuosius pavilioja galimybė papildomai užsidirbti pinigų ir toliau gaunant pašalpą iš valstybės. Vis tik tai, anot B. Macijauskienės, gali liūdnai baigtis.
„Išsiaiškinus, kad darbuotojas dirba nelegaliai, jis gali netekti ir bedarbio statuso, jeigu tuo laikotarpiu yra registruotas Užimtumo tarnyboje Tokiu atveju nustos galioti visos socialinės privilegijos. Be to, įmokas, kurias už darbo ieškantįjį sumoka valstybė, pavyzdžiui, Privalomojo sveikatos draudimo (PSD), teks mokėti patiems“, – paaiškina B.Macijauskienė.
2. Ligos ar nelaimės atveju – be garantijų
Kalbant apie sveikatos draudimą, VDI atstovės teigimu, dirbantieji nelegaliai neretai neįvertina ir kitų, itin skaudžiai baigtis galinčių, rizikų.
„Pasitaiko liūdnų situacijų, kai ištikus nelaimei, žmonės dar ir lieka be socialinių garantijų, ypač reikalingų sunkiu laikotarpiu. Kalbu apie kritinių ligų ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejus, kuomet dirbantys nelegaliai negauna išmokų arba jos būna labai mažos“, – teigia B.Macijauskienė.
Pasak jos, tokiems darbuotojams taip pat yra labai sudėtinga gauti paskolą banke ar pasinaudoti lizingo paslaugomis.
„Dirbant nelegaliai yra beveik neįmanoma pasinaudoti paskola verslui ar būstui įsigyti, sudėtinga gauti ir visai nedidelę vartojimo paskolą. Jei nėra oficialių šaltinių, kurie pagrįstų gaunamas pajamas, net jei jos yra stabilios ir pakankamos, bankas tokiam asmeniui gali nuspręsti neskolinti“, – tikina B.Macijauskienė.
3. Dirbančiais nelegaliai lengva pasinaudoti: nukenčia ir šeimos
VDI atstovės atkreipia dėmesį, kad darbuotojais, kurie neturi galiojančios darbo sutarties, labai paprasta manipuliuoti.
„Neretai dirbantiems nelegaliai būna ne tik mokamas mažesnis atlyginimas, bet ir įvairiais būdais bloginamos darbo sąlygos. Pavyzdžiui, ilginamos darbo valandos, nesuteikiamos poilsio dienos ar pertraukos. Pasitaiko atvejų, kai tokie darbuotojai patiria ir psichologinį smurtą ar yra verčiami dirbti jų pareigybei nepriskiriamus darbus“, – pasakoja B.Macijauskienė.
Ji pabrėžia, kad darbo sutartis ne tik apibrėžia darbo pobūdį, įpareigoja darbdavį laiku mokėti darbo užmokestį ir mokesčius už darbuotoją, bet ir garantuoja atostogas, poilsio dienas bei įvairias kompensacijas.
„Tai reiškia, kad nelegaliai dirbančio darbuotojo darbdavys gali neišleisti atostogų, jam nepriklausys ir kompensacijos, skiriamos vaiko priežiūros, nėštumo ir gimdymo ar tėvystės atostogų metu. Taigi, dėl nelegalaus darbo galiausiai nukenčia ne tik pats darbuotojas, bet ir jo šeima“, – teigia VDI atstovė.
4. Žala darbuotojo reputacijai
B.Macijauskienė sako, kad nelegalus darbas gali pakenkti ir ateityje.
„Jei nelegaliai dirbantis asmuo vėliau norėtų įsidarbinti kitoje, skaidriai veikiančioje įmonėje, jis gali susidurti su tam tikrais sunkumais. Potencialiam darbdaviui nepasitikėjimą gali kelti jo oficialiai neužfiksuota darbo patirtis ir miglota profesinė praeitis, tai gali kelti įvairiausių baimių dėl darbuotojo patikimumo bei įgūdžių“, – sako B.Macijauskienė.
Ji priduria, kad nelegalus darbas kenkia ne tik darbuotojo profesinei, bet ir finansinei reputacijai – reguliariai įnešant grynųjų pinigų į sąskaitą, bankui ar kitoms atsakingoms institucijoms gali kilti įtarimų dėl neleistinos veiklos.
5. Nuo prastesnių kelių iki nekokybiško mokslo vaikams
VDI atstovės teigimu, manymas, kad nelegalaus darbo sukuriama žala valstybei nekenkia kiekvienam atskirai ir asmeniškai – yra apgaulingas.
„Nelegalus darbas kenkia visiems – rizikuojama ne tik savo saugumu bei sveikata, bet ir visos visuomenės bei savo artimųjų gerove. Juk tik dėl surinktų mokesčių yra remontuojami keliai, mokamos pensijos senjorams, keliami atlyginimai mokytojams ar ugniagesiams bei sukuriamos visos kitos viešosios paslaugos. Visa tai veikia ne tik dabartį, bet ir visų mūsų ateitį“, – primena B. Macijauskienė.
VDI ragina pranešti apie galimus pažeidimus darbe, pavyzdžiui, netinkamas darbo sąlygas, piktnaudžiavimą darbo ar poilsio laiku ir pan. Apie nesudaromas darbo sutartis anonimiškai galima pranešti telefonu + 370 5 213 9772 arba VDI svetainėje užpildžius pranešimo dėl nelegalaus darbo formą – ją galite rasti čia. Daugiau informacijos www.vdi.lt.
Kaip patikrinti, ar dirbate tikrai legaliai, sužinoti galite čia.
