„Pirmieji aukščiausios, A++ energinės klasės daugiabučiai, pasižymintys išskirtinėmis šiluminėmis charakteristikomis bei itin efektyviomis vėdinimo sistemomis, šiuo metu yra statomi ar baigiami statyti. Toks standartas taikomas po 2021-ųjų metų pradėtiems statiniams. Lyginant šių ir sovietmečiu statytų D energinės klasės butų sąnaudas šildymui, sąskaitos gali skirtis net 7 kartus“, – sako bendrovės Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
Didžiausias atotrūkis tarp naujos ir senos statybos
A+ energinę klasę atitinka būstai, pradėti statyti 2018 m., A klasę – nuo 2016 m.
„Matome, kad didysis kainų šuolis prasideda nuo B energinės klasės ir sumos sparčiai auga, klasei žemėjant. Paprastai kalbant, tai reiškia, kad šilumą itin neefektyviai naudoja būstai, statyti anksčiau nei 2016 metais.
Dauguma sovietmečiu statytų pastatų yra priskiriami D ir E klasėms, dėl nekokybiškos ir aplinkai nedraugiškos statybos šiluma juose išleidžiama per sienas, stogus, langus, o sąskaitos už šildymą, lyginant su naujausiais daugiabučiais, gali skirtis net 7 kartus“, – sako E. Gudauskienė.
Iš viso – 9 klasės
Iš viso skaičiuojamos net 9 energinio naudingumo klasės – nuo A++ iki G, tačiau paskutines, žemiausias klases atitinkančių gyvenamųjų namų sostinėje jau nebeliko arba jie yra sparčiai renovuojami.
C energinio naudingumo klasė pradėta taikyti nuo 2006 m., tokiems namams nebuvo keliami šilumos sąnaudų reikalavimai, kitaip tariant, nebuvo reikalaujama efektyvumo. Nuo 2014 m. statomi namai turėjo atitikti B klasę ir būti šiltesni, tačiau reikalavimai šilumos efektyvumui reikšmingai neišaugo.
