V. Benkunskas prakalbo apie baudas tiems, kurie nerūšiuos maisto atliekų: „Turime šalia būti pasidėję botagą“

Vilniečiai, kaip ir kiti skirtingų Lietuvos miestų gyventojai, nuo šių metų pradžios maisto atliekas turi krauti į tam skirtus oranžinius maišelius. „Žinių radijo“ laidoje „Persona Grata“ sostinės meras Valdas Benkunskas praėjusią savaitę džiaugėsi, kad nemažai vilniečių sąmoningai renkasi rūšiuoti, ir pasakė, kas laukia tų, kurie į šią naujovę žiūri atmestinai.

Vilniaus miesto meras patikina – pirmu pasitaikiusiu atveju niekas baudų neskirs.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Vilniaus miesto meras patikina – pirmu pasitaikiusiu atveju niekas baudų neskirs.<br>Lrytas.lt fotomontažas.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Jan 29, 2024, 10:35 AM

„Pradėkime pasakoti istoriją nuo pradžių, kad ne šiaip sau yra sugalvota nuo viso mišrių atliekų komunalinio srauto atskirti maisto atliekas. Mes turime pareigą, kurią prisiėmėm Europos Sąjungoje (ES) ir nuo sausio 1 d. turėjome startuoti“, – sakė V.Benkunskas.

Mero teigimu, iš pradžių buvo svarstoma, kad maisto atliekos galėtų būti metamos į atskirus konteinerius, tačiau, turint omenyje tai, kad sugedusios šios atliekos skleidžia nemalonų kvapą, tokius konteinerius tektų aptarnauti kasdien ir vežti juos į atskirą perdirbimo gamyklą. O tai atliekų rūšiavimo sistemą būtų pabranginę beveik dvigubai.

„Aš net neabejoju, kad apklausus daugumą vilniečių, šie būtų pasakę, kad per brangu ir to nereikia“, – komentavo V.Benkunskas.

Kiekvieno gyventojo sekti nežada

Meras pažymi, jog atliekų rūšiavimo sistema, visų pirma, yra pagrįsta žmonių sąmoningumu.

„Gali būti daug motyvuojančių veiksnių, kas žmones skatina rūšiuoti. Pavyzdžiui, gali būti ekonominis kriterijus. Už visas pakuotes, kurias mes perkam, jau susimokame pirkdami tą daiktą. Jos yra sutvarkomos nemokamai, būtina tik nunešti į atskirą rūšiavimo konteinerį, jeigu tai yra individualus namas, arba į specialias sekcijas bendro naudojimo aikštelėse. Tai leidžia mažiau sumokėti mišrių komunalinių atliekų atžvilgiu“, – aiškino meras.

Tuo metu kitus rūšiuoti skatina gamtosauginis aspektas – kai kurie gyventojai suvokia, jog skirdami laiko rūšiavimui, taip prisideda prie gamtos saugojimo.

„Prie kiekvieno žmogaus mes kasdien nepastovėsim ir nepaseksim. Mūsų reikalas yra sutvarkyti visą infrastruktūrą, kad ji būtų pakankama, o tie, kas nori ir gali rūšiuoti – galėtų tą daryti“, – sakė V.Benkunskas.

Pastarojo teigimu, maisto atliekų rūšiavimo priemonių atsiėmimo vietose nusidriekusios vilniečių eilės tik atskleidžia, jog gyventojai savanoriškai ateina jų atsiimti ir šią naujovę pasitinka palankiai.

Kiek anksčiau lrytas.lt rašė, jog tie gyventojai, kurie nerūšiuos maisto atliekų, gali būti nubausti piniginėmis baudomis nuo 30 iki 600 eurų. Vis tik Vilniaus miesto meras patikina – pirmu pasitaikiusiu atveju niekas baudų neskirs.

„Mes turime šalia būti pasidėję tą botagą, bet dėmesys bus kreipiamas sistemos aiškinimui ir švietimui“, – pridūrė V.Benkunskas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: ar yra galimybių, kad įvyks pilietybės referendumas?