Jau gali nuspėti, kas bus toliau
Vienas iš išankstinių indikatorių – Jungtinių Amerikos Valstijų ekonomika, lieka klausimas, ar šalis patirs recesiją. Kitas iš rodiklių yra Europos Komisijos ekonomikos lūkesčių indikatoriai, kuriuos galima suskirstyti į skirtingus sektorius: pramonės, mažmeninės prekybos, statybų ir pan.
„Sakyčiau, kad yra vis daugiau gerų naujienų pramonėje tiek kalbant apie faktinę gamybą, tiek kalbant apie išankstinius indikatorius. Pavyzdžiui, kas mane labiausiai džiugina – gruodį Lietuvos pramonės nuotaikos buvo didžiausios per septyniolika mėnesių, o atsargų lygis pramonėje buvo mažiausias per dvylika mėnesių ir jis tapo neigiamas, kas reiškia, kad iš tų pramonės įmonių, kurias apklausė Europos Komisija, Lietuvoje didesnė dalis gamintojų sako, kad atsargų lygis yra nepakankamas negu ta dalis, kuri sako, kad atsargų lygis yra per didelis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ekonominiai pietūs“ kalbėjo ekonomistas.
Panašu, kad stabilizuojantis Vokietijos pramonei, Lietuvos gamintojai gauna daugiau naujų užsakymų. Ką reiškia Vokietijos stabilizacija? „Mes dabar gyvename palūkanų skausmo piko lygyje, nes keli indikatoriai rodo, kad tikriausiai palūkanų skausmo pikas yra praeityje“, – laidoje dėstė jis.
Gruodį bendras ekonomikos aktyvumas buvo didžiausias per šešis mėnesius, bet jis stabilizuojasi nuo labai žemo lygio. Apie augimą būtų galima kalbėti tik nuo antro ketvirčio ir, tikėtina, bus laipsniškas. Lyginant su rudens pradžia, pagyvėjimo ženklai pramonėje ir statybų bei paslaugų sektoriuje.
Lietuvos pramonės atsargos lygio rodiklis, atrodytų, techninis skaičius, tačiau jis – labai svarbus. „Kalbant apie pramonės atsigavimą, vienas iš pagrindinių indikatorių, kurį reikia sekti, yra atsargų lygis. Atsargų lygis tiek Vokietijos, tiek Lietuvos pramonėje šiuo metu yra ganėtinai aukštas, bet traukiasi žemyn. Ką tai reiškia? Įmonės šiuo metu fokusuojasi ne į gamybos didinimą, bet į senos produkcijos išpardavimą“, – aiškino jis.
Po 3–4 mėnesių bus priversti padidinti gamybą iki pardavimų lygio – tai jau yra geras ženklas ekonomikai.
Ar galima kalbėti apie kainų mažėjimą ateityje? Pasak ekonomisto, kol kas kalbama apie įmonių nuostolius ir šiuo metu bandoma parduoti brangiai pagamintą produkciją pigiau.
Pavasarį laukti mažesnių dujų ir elektros kainų?
Pastebima ir tai, kad įmonės euro zonoje vartotojams masiškai siūlo nuolaidas. Tai patvirtina ir infliacijos rodikliai. Tarkime, Lietuvoje tiek lapkritį, tiek gruodį mėnesinė infliacija, skaičiuojant visų ankstesnių metų lapkričius ir gruodžius, buvo viena didžiausių per visą istoriją.
Tai reiškia, kad dėl kritusio vartojimo ir žaliavų kainų, įmonės siūlo mažesnes kainas. Manoma, kad kainos turėtų dar labiau nukristi, nes euro zonoje pavasarį turėtų kristi dujų kaina.
Kadangi Europos Sąjunga metus pasitinka rekordiniu dujų saugyklų užpildymu, Europoje stoja pramonė, gamyba krenta, numanoma, kad dėl to kris elektros kaina.
Tačiau kodėl vartotojas, pavyzdžiui, už dujas Lietuvoje moka tiek daug? Anot kalbinto „Citadele“ banko ekonomisto, tai gali būti susiję su tuo, kad energetikos tiekėjai pernai pirko dujas už aukštesnę kainą, todėl tiek pramonė, tiek energetikos tiekėjai, išparduoda dujas ir produkciją, kurios savikaina buvo aukšta.
Prognozuojant tendencijas ekonomikoje, iš dalies atsižvelgiama ir į vykstančius karus pasaulyje, nors jų įtaką paskaičiuoti yra labai sunku. Bandoma prognozuoti, kaip ateityje atrodys įmonių investicijos ir vartojimas.
Sakoma, kad EURIBOR kris žemyn, ar išties gali nukristi? Sausio paskutinę savaitę rengtas Europos Centrinio Banko (ECB) posėdis parodė, kad bazinės palūkanų normos kol kas išliks tokios, kokios ir buvo. Rinkose 70 proc. tikimybė, kad ECB mažins balandį, o 160 proc. tikimybė, kad mažins birželį.
Iki metų pabaigos, manoma, kad 5–6 kartus bazinės palūkanų normos bus „apkarpytos“ po 0,25 procentinius punktus. Tai turės įtakos ir EURIBOR.
Šešių mėnesių EURIBOR siekia apie 4 proc., dabar rinkos prognozuoja, kad gruodį sieks apie 2,5 proc. Abejojama, ar bazinės palūkanų normos sieks nulį, esą ECB iš šios klaidos jau pasimokė.
Neskubama iškart mažinti palūkanų, tik infliacijai sumažėjus. Pirmiausia norima įsitikinti, ar infliacijos lėtėjimas yra tvarus, ar nespartėja atlyginimų augimas, kaip kinta įmonių pelno maržos.
JAV Federalinė rezervų sistema taip pat neskuba imtis veiksmų, bet jau turėtų mažinti palūkanų normas dabar. Tuo metu karpyti palūkanas euro zonoje šiuo metu nėra prasmės, nes situacija stabilizuojasi.
Kalbėdamas apie nekilnojamojo turto rinkos situaciją, A.Izgorodinas mano, kad šiuo klausimu metai bus „nurašyti“. „Manau, kad šių metų pirmą pusmetį tas problemų mastas jau gilės, neišvengsime ir atleidimų. Bet nuo rudens aš tikėčiausi, kad situacija po truputėlį stabilizuosis ir tikėčiausi, kad gyventojų susidomėjimas NT pirkimu ir pardavimu pradės kilti į viršų.
Nuo kitų metų pradžios pirmo ketvirčio aš jau tikėčiausi atsigavimo, kalbant apie aktyvumo lygį NT sektoriuje. Žiūrint į šiuos metus, būčiau labai atsargus“, – patikino jis.
