Tokio nerimo ištakos yra dvejopos. Pirmiausia, egzistuoja objektyvios ekonominės priežastys, dėl kurių jaunimas gali būti kiek labiau paveiktas finansinio nerimo nei vyresni darbingo amžiaus žmonės. Paprastai jauni suaugusieji yra dar tik pačioje savo karjeros kelio pradžioje, tad gauna mažesnį atlyginimą, neturi pakankamai santaupų ir nuosavo būsto, tad nesijaučia pakankamai saugūs.
Tačiau tai – tik viena medalio pusė. Kitoje medalio pusėje – finansinių žinių bei įgūdžių, reikalingų rūpintis savo finansine sveikata, trūkumas. Taip pat – jaunatviškas maksimalizmas ir noras bent retsykiais gyventi savo galimybes viršijantį gyvenimą, matomą socialiniuose tinkluose. Šioje vietoje labai svarbu kartas nuo karto skirti laiko savirefleksijai ir realybės testavimui – ar pinigus tikrai leidžiame tam, ko mums iš tiesų reikia, ar mūsų sprendimui įtakos turi noras neatsilikti nuo kitų.
Finansinės sveikatos kontrolė
Galima pastebėti, kad nerimas ir kontrolės jausmo trūkumas daugeliu atvejų eina koja kojon. Visiems pažįstamas jaudulys prieš pirmą pasimatymą, egzaminą, laukiant tolimos kelionės ar svarbių žinių. Pradedame nerimauti dėl neatliktų darbų, arba darosi neramu, kai suabejojame savo gebėjimais.
Taip pat – ir su finansine sveikata: nerimą jaučiame tuomet, kai nesame tikri, ar mūsų turimų lėšų pakaks iki kito atlyginimo, ar tam nepasirengusių mūsų neištiks finansiniai netikėtumai.
Tad nors daugelio aplinkybių, pavyzdžiui, ekonominių svyravimų, mes negalime kontroliuoti, galime valdyti savo išlaidas. Mat mūsų finansinė sveikata priklauso ne tik nuo pajamų ir kainų lygio, bet ir gebėjimo planuoti biudžetą.
Dažnai iš jaunų žmonių girdžiu: „netikrinu savo sąskaitos likučio, nes nenoriu pamatyti, kiek išleidau.“ Tačiau neanalizuojant išlaidų ir neplanuojant jų, net ir padidėjus pajamoms vis pritrūksime pinigų. Todėl nerimo mažinimui ir geresnei finansinei sveikatai užtikrinti yra itin svarbu susidaryti asmeninį biudžetą ir jo laikytis.
Miegoti ramiau turint finansinę pagalvę
Ne ką mažiau svarbi finansinės sveikatos dalis yra taupymas. Atsidėdami savo pajamų dalį pirmiausia galime sukaupti finansinę pagalvę – lėšų rezervą, kuris užtikrins finansinį saugumą netikėtai sumažėjus pajamoms arba patyrus didesnių neplanuotų išlaidų.
Vertėtų turėti sukaupus bent 3–6 mėn. išlaidų sumą, tuomet galime būti ramesni, kad net ir laikinai netekus pajamų galėsime savimi pasirūpinti. Dar pandemijos pradžioje „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad būtinybė turėti finansinį rezervą buvo įvardijama kaip svarbiausia tuometinėmis aplinkybėmis išmokta pamoka. O tai tik pagrindžia, kokia svarbi yra finansinė pagalvė norint vengti streso ištikus ekonominiams netikėtumams.
Galiausiai, ką jau turime finansinį rezervą, taupymas bei turimų papildomų santaupų investavimas gali padėti siekti kitų ilgalaikių tikslų. Galimybės įsigyti didesnį pirkinį, sutaupyti būsto pradiniam įnašui ar finansiškai saugesnei senatvei. Jauname amžiuje apie tai galvoti kartais nesinori – juk tai taip toli.
Tačiau kuo anksčiau pradėsime rūpintis savo būsimomis pajamomis sulaukus pensijos, tuo mažiau finansinio nerimo jusime jai artėjant. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo naujausioje studijoje nurodė, kad ateities pensininkai – 2000 m. gimę ir 2022 m. dirbti pradėję jauni žmonės – senatvėje gali tikėtis mažiau nei 30 proc. savo buvusių pajamų siekiančios valstybės mokamos pensijos. Tad papildomas kaupimo galimybes apsvarstyti tiesiog būtina.
Finansinis nerimas yra kompleksinė problema, tačiau finansinės sveikatos palaikymas gali padėti išvengti dėl prasto asmeninių finansų valdymo kylančių psichologinių sunkumų.
Reprezentatyvų šalies gyventojų tyrimą „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų, tyrimo rezultatai reprezentuoja šalies gyventojų nuo 18 iki 29 metų nuomones ir vertinimus.
