Jau anksčiau visuomenėje kilus diskusijoms dėl automatinio įtraukimo į antrąją pensijų sistemos pakopą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) pasiūlė leisti gyventojams prireikus iš antros pakopos pensijų fondų pasiimti iki 10,8 tūkst. eurų, tačiau šį pakeitimą siūlyta svarstyti tik po KT išaiškinimo. Kadangi jis jau pasirodė, ko tikėtis toliau?
Štai ką šiuo klausimu sako Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė: „Lietuvos gyventojams bus sudarytos galimybės nutraukti pensijų kaupimo sutartis anksčiau pensinio amžiaus. Sprendimų, kaip tą įgyvendinti, ieškosime artimiausiu metu. Tačiau akivaizdu, kad žmonės turi teisę pasinaudoti sukauptomis lėšomis esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms.
Jau šį mėnesį subursiu visus socialinius partnerius, kad turėtume kiek įmanoma didesnį sutarimą, kokioms aplinkybėms esant būtų galima pasinaudoti sukauptomis lėšomis, naudosimės užsienyje esančia praktika. Tarsiuosi tiek su kaupiančiaisiais, tiek su darbuotojų atstovais, tiek su darbdavių atstovais, Lietuvos banku ir kitomis suinteresuotomis šalimis“.
Ministrė minėjo, kad iki KT sprendimo SADM jau buvo parengusi priemonių rinkinį, nes manyta, kad antrosios pakopos pačią sistemą reikia tobulinti, kad ji būtų palankesnė Lietuvos gyventojams. Siūlyti sprendimai: periodinės išmokos padidinimas iki 10 tūkst. eurų, 3 mėn. prailginimas atsisakymo kaupti termino. Dabar gi visa tai bus papildyta aplinkybėmis, kurioms esant bus galima sukauptus pinigus atsiimti anksčiau nei sukako pensinis amžius.
Anot M.Navickienės, dažniausios užsienyje pasitaikančios praktikos, leidžiančios tą padaryti, susijusios su sveikatos būkle ar būsto klausimais. „Turbūt abu variantai galėtų būti svarstomi, tačiau neatmesčiau, jog Lietuva gali ieškoti ir individualių sprendimų. Neatmesčiau, kad po diskusijų žmonės galėtų pasinaudoti ir visa sukaupta suma. Nesu pensijų kaupimo sistemos pokyčių kiekvienais metais šalininkas – turime priimti sprendimą ir su juo gyventi ilgesnį laiką“, – kalbėjo ministrė.
Ji tikisi dar šį pavasarį pateikti siūlymus diskutuoti Seimui.
Tuo metu prezidento patarėja Irena Segalovičienė sakė, kad pakeitimai neišvengiami, kad žmonės – ne baudžiauninkai, ir atkreipė dėmesį, kad KT sprendimas patvirtino prezidento poziciją, jog žmonės turi teisę į pensijų fonduose jau sukauptas lėšas, o sprendimus dėl to buvo galima priimti ir anksčiau.
M.Navickienės pirmtakas Linas Kukuraitis, kalbėdamas „Žinių radijo“ laidai „Aktualusis interviu“, iš KT pasiekusias naujienas vertino taip:
„Pats sprendimas sveikintinas – jis labai svarbus pensijų sistemos mūsų šalyje raidai. Kurdami pensijų kaupimo sistemą politikai ją matė kaip bendros sistemos dalį. Visi sprendimai, kurie buvo priimami, buvo daromi veidrodiniu principu: kaip kad „Sodroje“ darome įmokas ir negalime jų pasiimti, lygiai taip pat turėtų būti ir kaupimo sistemoje.
Šiuo sprendimu KT išaiškino, kad pensijų dalyvių nuosavybės teisės yra svarbesnės nei pensijų sistemos principai, ir tuo kaupimo sistemą atskyrė nuo bendrosios pensijų sistemos dalies“.
Anot laidos pašnekovo, KT priėmus tokį sprendimą, valdantieji nebegali nieko nedaryti. „Daugiau nei metus visuomenėje laukėme kokių nors sprendimų, kurie sumažintų įtampą, atsiradusią po rekordinės infliacijos, kai žmonės ėmė stigti pinigų, o fondų vertė krito drastiškai. Dabar valdantieji turės teikti ne kosmetinius, o esminius pakeitimus. Laukia nelengvi sprendimai, kokiais pagrindais leisti nutraukti kaupimą. Tie, kurie negalės pasinaudoti nustatytais kriterijais, bus nelaimingi. Tai reiškia rimtą sudėtingą politinį darbą, kurį Seimas turės atlikti“, – komentavo L.Kukuraitis.
Jis įvardijo ir antrą sudėtingą klausimą, kurį teks narplioti: jei nutraukiama sutartis ir iš fondo pasiimami pinigai, kokia apimtimi jie ateina tam, kuris kaupė? Juk jei buvo kaupta nuo pat pradžių, pradžioje į fondus buvo mokami į „Sodrą“ įmokėti pinigai. Po to atsirado žmogaus indėlis, o dar vėliau – ir valstybės.
„Savo ruožtu buvome parengę pasiūlymų, tarp kurių – ir teisė sustabdyti mokėjimus į fondus neribotą laiką, kai šiandien tą galima padaryti 12 mėn. Jei tie pasiūlymai valdančiųjų būtų rimtai svarstyti, nebūtų reikėję netgi kreiptis į KT. Deja, niekas nebuvo daroma, tad opozicijai liko vienintelis kelias – kreiptis į KT, – minėjo politikas. -
Gerai, kad tokie žingsniai vyksta, bet juos buvo galima daryti pernai vasarį, kovą, kai buvo intensyviausios diskusijos ir fondai davė mažiausią grąžą. Įtampą buvo galima sumažinti prieš metus“.
Jis teigė su kolegomis parengęs kelis įstatymo projektus.
„Manome, kad reikia žengti dar toliau – pradėti galvoti apie valstybinį kaupiamąjį fondą. Jo pagrindas galėtų būti „Sodra“, nes jei paliekamas automatinis įtraukimas, kuris, KT aiškinimu, galimas mūsų sistemoje, automatinis įtraukimas turėtų vykti ne į privačius fondus, o į valstybinį kaupimą. Šito siektume, jei gautume galimybę daryti sprendimus kitoje kadencijoje. Turėtų būti priimti žingsniai ir dėl profesinių fondų vystymo, kur didesnis įsipareigojimas būtų ne valstybei skatinti žmones dalyvauti privačiame kaupime, o darbdaviams. Per valstybinį fondą būtų lengviau realizuoti profesinių fondų vystymą“, – siūlymus išdėstė L.Kukuraitis.
