Lietuvoje užaugo karta, kuri nežino, kas yra ekonominė krizė: stebi turtingus influencerius ir nori kuo greičiau uždirbti milijoną

Apklausoms parodžius, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius, ekonomistai svarsto, kokios to priežastys ir kodėl gyventojai tokie optimistiški dėl savo finansinių galimybių. Kaip primena ekspertai, yra keli žingsniai, padėsiantys siekti finansinės laisvės.

Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Apklausos rodo, kad lietuviai pakankamai santaupų juodai dienai neatsideda ir negalėtų išgyventi net tris mėnesius.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
J.Cvilikienė.<br>T.Bauro nuotr.
J.Cvilikienė.<br>T.Bauro nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
M.Dubnikovas.<br>V.Skaraičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (5)

Lrytas.lt

Apr 29, 2024, 8:08 AM

Šia tema „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ kalbėjo „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė ir verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas.

Tokia logika geriau nesivadovauti

„Geriau vieną dieną karalius, nei visa gyvenimą vidutiniškai gyvensiu“ – tokiu principu besivadovaujančių lietuvių yra gan nemažai, pastebi J.Cvilikienė. Tokios vertybės ypač išryškėja kriziniais momentais, pavyzdžiui, kai buvo labai aukšta infliacija ar prasidėjo karas Ukrainoje.

Tokiais laikotarpiais vadovaujamasi logika tarsi viskas tuoj nuvertės, o valdžia ir institucijomis pasitikėti nereikia. Tačiau reikia suprasti, kad suaugęs žmogus turi rūpintis ne tik šiandien diena, bet ir ateitimi.

Jei gaunantys mažesnes pajamas mano, kad per mėnesį neverta atsidėti 100 eurų ir kad tokia suma nereikšminga, jie klysta. Ekonomistė ragina pažvelgti į pensinio amžiaus žmones – ar kada galvojote, kokiu būdu jie sukaupia nemažas sumas?

Jei lygintume 60 metų ir vyresnius asmenis, jų santaupos vienos didžiausių iš visų amžiaus grupių vien dėl nuoseklaus taupymo.

Finansų analitiko manymu, dabartinė karta yra tiesiog pripratusi gerai gyventi. „Paskutinę krizę realiai turėjome 2009 metais, nors turėjome koronaviruso, karo krizę, bet jos mūsų ekonomiškai nepalietė, kaip 2009 m. Nuo 2009 m. užaugo nauja karta, kuri nežino, kas yra ekonominės krizės, jie mažiau ir saugojasi“, – dėstė M.Dubnikovas.

Remiantis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis ir įvertinus infliaciją, nuo 2019 m. Lietuvos realiosios pajamos augo daugiausiai iš visų valstybių, kurios yra EBPO. Šioje situacijoje atsiranda pavojus, nes žmonės mano, kad ir kitais metais jų alga dar augs 10 proc.

„Kaip bebūtų, mes visgi esame gerovės valstybė: yra saugumas, yra užtikrintas socialinis saugumas, yra pensijos – didesnės ar mažesnės, bet jos yra, – kalbėjo M.Dubnikovas. Pavyzdžiui, didžiausi pasaulio taupytojai yra kinai, kur nėra socialinio draudimo. Kiek tu sutaupei, tiek senatvėje ir gausi. Vaikų tu neturi, nes buvo vieno vaiko politika, reiškia, kad tavimi niekas nepasirūpins, tiktai pats. Kinai taupo apie 40 proc. nuo savo atlyginimo, jeigu įsivaizduotume – atsideda vidutiniškai pusę, o kažkas atsideda dar daugiau“.

Todėl lietuviai taupymo atžvilgiu yra išskirtiniai. Statistiniai duomenys rodo, kad pastarąjį dvidešimtmetį taupymo norma arti nulio, o kai kuriais metais buvo net neigiama. Tai reiškia, kad išleidžiama daugiau, nei uždirbama.

Visgi J.Cvilikienė priduria, kad jei žmonės pirktų tik tai, ko jiems reikia, ekonomika sustotų. „Perlenkti į kitą pusę jokiu būdu nereikia ir visuomet, kai mes kalbame apie finansus, apie finansinį raštingumą, mes kalbame apie balansą“, – teigė ekonomistė.

Ekspertai mato, kad Lietuvos jaunimas ypač laimingas, o vartotojų pasitikėjimo rodiklis toks aukštas, kad net patys ekonomistai negali paaiškinti priežasties. Vis tik apklausos rodo, kad ypač jaunimui piniginiai klausimai kelia stresą ir kyla iššūkių, kaip rasti balansą.

Atkreipiamas dėmesys, kad su problemomis susiduria būtent jaunos šeimos ir jauni žmonės, kurie, atvirkščiai nei pensinio amžiaus žmonės, nėra išlaikomi valstybės. Pastebima, kad dažniausiai su finansiniais sunkumais susiduria vieniši asmenys, išlaikomų nepilnamečių situacija yra labai sudėtinga.

Kaip ir kiekviename amžiaus tarpsnyje, susiduriama su skirtingais iššūkiais. „Praėjusią savaitę buvau aktų salėje, kuri buvo pilna jaunų žmonių ir stebėjau, ko jie klausia, kas jiems įdomu. Jiems yra įdomų, žinių poreikis yra didelis. Kita vertus, iš kur gauti informacijos, nelabai aišku“, – komentavo ji. Vaikai uždavė pačius paprasčiausius klausimus: ką žinoti dirbant vasarą, kaip rasti darbą, kaip įkurti verslą, kaip vystyti idėjas naujai veiklai.

Mokykloje apie finansinį raštingumą mokomasi per vėlai, todėl net ir suaugusieji neturi reikiamų žinių, kurias galėtų perduoti atžaloms. Dėl patikrintos informacijos stokos jaunimas ir patiria stresą dėl savo kasdienių finansų.

Uždirbti milijoną nori čia ir dabar

Gyventojai jaučiasi gan saugūs, kad jei kas ir nutiktų, valstybė jais pasirūpintų. Bet ar gerovės valstybės buvimas ir žinojimas, kad valstybės jais pasirūpins, leidžia negalvoti apie ateitį?

Kalbintas ekonomistas teigia, kad viena priežasčių, kodėl netaupoma, yra vaikų finansinio raštingumo stoka – švietimas apie savo pinigų valdymą praverstų jau ir darželiuose.

Kita priežastis – socialinių tinklų įtaka, kur jauni žmonės mato turtingus influencerius. Radijo laidos dalyvį pribloškė ir pokalbis su 19 m. jaunuoliu, kuris pasakė, kad gyvenimas baigtas, nes jau nespėjo uždirbti milijono. Vaikinas dar penkiasdešimt metų dirbti nenori, visko nori dabar.

Tačiau vertėtų žiūrėti į ateitį ir ją planuoti. Turėti santaupų trims mėnesiams yra tik vienas žingsnis finansinės laisvės link, mano M.Dubnikovas.

„Finansų higienoje turėtų būti keturi žingsniai. Pirmas žingsnis yra pamiršti įstaigas, kurios duoda vartojimo kreditus. Jeigu turi vartojimo kreditą ir moki 16–18 proc. palūkanas, jokia finansinė laisvė tavęs nepasieks, jau visiškai eini į duobę ir žudai pats save. Pamiršti šitus dalykus, pamiršti visas auksines, platinines korteles, nors bankui nepatiks šis dalykas. Nėra pats protingiausias dalykas mokėti už plastiką, kuris yra nudažytas aukso spalva ir turėti auksinę kortelę.

Antras žingsnis yra turėti bent trijų mėnesių išlaidų sankaupą, gali būti ir grynais pinigais, gali būti ir sąskaitoje, kortelėje, jeigu kas nutiktų.

Trečias žingsnis yra draudimai. Gyvybės draudimas yra būtinas, ypatingai jei žmogus, kuris neša pagrindines pajamas, išeitų iš rikiuotės, šeima galėtų susirasti kitą tėtį ar mamą pasirengimui. Dar vienas draudimas – kritinės ligos. Lietuvoje kas ketvirtas-penktas virš 60 m. žmogų ištinka infarktas, insultas arba onkologinė liga. Tačiau 70 proc. atsistato po 12 mėn. reabilitacijos.

Ketvirtas žingsnis yra 10 proc. santaupų atsidėjimas nuo mėnesio pajamų“, – įvardijo finansų analitikas.

Jis priduria, kad žmonės jau gana laisvi yra su investavimu, domisi obligacijomis, akcijomis, investiciniais fondais. Tad dalis žmonių taupo ir dar daugiau uždirba investuodami, ši tendencija ilgainiui sustiprės.

Nors socialinėje erdvėje vis dar matyti, kaip tik įsigijusios butą įžymybės visiems pasigiria, dabar karta jau keičiasi. M.Dubnikovas ragina pravažiuoti pro mokyklas ir atkreipti dėmesį į vaikų aprangą: dideli drabužiai, nykios spalvos. Tai tarsi rodo, kad ryškių drabužių era baigėsi, taip keičiasi ir platesnis pasaulio suvokimas.

Maslow poreikių piramidėje jau galima matyti, kad baziniai poreikiai patenkinti, einama savirealizacijos kelio link, investuojama į save – norima gyventi ne tik gerai, bet ir kaip įmanoma ilgiau.

„O pajamos pasikeitė dramatiškai. Prieš dvylika metų, 2012 m., vidutinė alga buvo 800 litų, dabar turime praktiškai 1500 eurų“, – lygino jis, pridurdamas, kad viskas kainavo panašiai. Nors nekilnojamasis turtas buvo kiek brangesnis, tačiau tie patys degalai kainavo panašiai – apie 5 litus, kas būtų 1,7 euro už litrą.

Tokia suma jau neatrodo didelė, o ir turėti automobilį nėra taip būtina. Dalis pilnametystės sulaukusių žmonių net nesiruošia įgyti vairuoto pažymėjimo, nors anksčiau tai būdavo pats didžiausias pasiekimas. Dabar gali išsinuomoti automobilį, paspirtuką, naudotis pavežėjų paslaugomis ar keliauti viešuoju transportu.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.