Koks bus šįmet veiklą pradėsiančio banko „Luminor“ vaidmuo Lietuvoje ir visose Baltijos šalyse? Kaip pavyks bankininkams prisitaikyti prie visuotinio skaitmeninimo ir su juo susijusių pokyčių? Kas laukia kredito unijų, kurių gretos pastaraisiais metais gerokai praretėjo?
Tai – bene įdomiausi klausimai, į kuriuos bent šiokių tokių atsakymų sulauksime per artimiausius metus.
Greitai suvienys pajėgas
Kovo pradžioje paskelbta, kad Baltijos valstybėse veiksiantis jungtinis „Nordea“ ir DNB bankas bus pavadintas „Luminor“. Šis pavadinimas išsyk sulaukė pašaipų lavinos – vieniems jis priminė indų, kitiems – šviestuvų prekių ženklus, tretiems išvis siejosi su mistiškaisiais iliuminatais.
Tačiau svarbiausia, kad, gavę visų reikiamų institucijų leidimus, abu Skandinavijos bankai savo pajėgas trijose Baltijos šalyse ketina suvienyti jau šių metų antrąjį ketvirtį.
Rinkoje jau sklando gandų, kad jungtinis bankas dabartinių šeimininkų bus valdomas neilgai. Manoma, kad jį greičiausiai įsigis lenkų kapitalo finansų įstaigos – tarp galimų pretendentų minėti ir „Pekao“, ir PZU pavadinimai.
Kita vertus, tai ne taip ir svarbu, nes bet kuriuo atveju dabartiniai rinkos lyderiai SEB ir „Swedbank“ turės labai rimtą konkurentą, kad ir kas bus jo savininkas.
„Tai bus labai reikšmingas rinkos dalyvis, tvirtai užimsiantis trečiąją poziciją ir greičiausiai sieksiantis daugiau. Vienintelis dalykas, dėl kurio galima nerimauti, yra tai, kad jungtinio banko centrinė būstinė bus Estijoje, o ne mūsų šalyje“, – sakė Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas.
Teks įsileisti naujokus
Tradiciniai bankai turės aršiai konkuruoti ne tik tarpusavyje. Iki kitų metų į nacionalinę teisę teks perkelti Antrosios mokėjimų direktyvos (PSD2) nuostatas, kurios smarkiai pakeis žaidimo taisykles. PSD2 esmė tokia, kad jai įsigaliojus kone bet kuri įmonė galės imtis lėšų valdymo paslaugų, o bankai privalės jai suteikti galimybes valdyti kliento sąskaitų informaciją ar atlikti atsiskaitymus.
Jau dabar komerciniai bankai junta nemenką spaudimą, pavyzdžiui, iš elektroninių pinigų įstaigų. Ateityje panašių konkurentų, kurie turės prieigą prie klientų sąskaitų bankuose, bus neabejotinai daugiau.
Šiuo metu sudarytos net kelios darbo grupės, kuriose tariamasi, kaip įgyvendinti šios direktyvos reikalavimus mūsų šalyje.
Tikisi ir naudos
Tiesa, tai nereiškia, kad įsigaliojus PSD2 nuostatoms bankai turės trauktis į šoną. Vadinamosios trečiosios šalys finansų sistemoje įgis daugiau teisių ir galių, tačiau to vaidmens gali imtis ir patys bankai.
Vienas iš jų pranašumų – klientų gausa ir jų pasitikėjimas. Vargu ar stačia galva gyventojai ar įmonės sutiks iškart atskleisti savo sąskaitų informaciją ir leis, pavyzdžiui, nurašyti lėšas naujiems rinkos dalyviams, dėl kurių patikimumo jie nebus tikri.
„Pirmiausia reikės preciziškai užtikrinti saugumą ir privatumą, nes tikrai gali atsirasti rizikos veiksnių. Tačiau trečiosios šalys kaip paslaugų teikėjai gali būti ir patys bankai, todėl jiems šiuo atveju taip pat atsivers nemažai galimybių.
Kita vertus, plečiantis mokėjimų infrastruktūrai didės spaudimas gryniesiems pinigams, kurie iki šiol Lietuvoje labai plačiai naudojami atsiskaitant.
Jų dalis turėtų menkti, o tai – irgi galimybė bankams“, – svarstė S.Kropas.
Kinų nelabai baiminasi
Konkurencija tradiciniams bankams auga ir dėl to, kad centrinis šalies bankas stengiasi pritraukti į Lietuvą kuo daugiau finansinių technologijų įmonių. O jos anksčiau ar vėliau randa ir savo klientų.
Antai dar pernai pasirašytas memorandumas su Jungtinėje Karalystėje įsikūrusia finansinių paslaugų ir mokėjimų kompanija „Revolut Limited“, kurios kortelę, leidžiančią itin palankiomis sąlygomis atsiskaitinėti užsienyje, jau yra įsigiję ne vienas tūkstantis Lietuvos gyventojų.
Kovą elektroninių pinigų licencija suteikta Kinijos finansinių technologijų įmonės „International Business Settlement“ Europos padaliniui „IBS Lithuania“. Jis gali teikti mokėjimų paslaugas visame žemyne.
Pastaruoju metu pasklido spėlionių, kad Lietuvą Kinijos finansų institucijos gali pasirinkti netgi kaip trampliną tolesnei plėtrai Europoje. Tačiau kol kas atrodo, kad čia kinai kurs nebent jų kompanijas aptarnaujančias atsiskaitymų bendroves, o ne steigs bankus.
„Nesu labai didelis optimistas kinų ir jų plėtros Lietuvoje atžvilgiu, nebent tai būtų mokėjimai ar atsiskaitymai už prekes. Šiaip kinų finansų institucijos kitur vertinamos labai griežtai – joms trūksta vakarietiškos kultūros, skaidrumo, patikimo klientų identifikavimo“, – vardijo S.Kropas.
Galvą kelia ir kredito unijos
Bankininkams ramybę ateityje turėtų sujaukti ir kredito unijos, kol kas besidalijančios palyginti kuklią rinkos dalį. Jau anksčiau kai kurios iš jų deklaravo mėginsiančios matuotis banko marškinėlius, tačiau tokie siekiai baigėsi liūdnai: pavyzdžiui, banku norėjusi tapti Vilniaus taupomoji kasa išvis buvo uždaryta dėl gausybės pažeidimų.
Tačiau nuo šių metų gerokai pasikeitė reguliavimo aplinka. Kredito unijos gali siekti specializuoto banko licencijos, o pradinio kapitalo kartelė jam sumažinta penkis kartus – iki minimalios milijono eurų sumos.
Toks bankas galėtų teikti nemažai finansinių paslaugų: priimti indėlius, skolinti, siūlyti mokėjimų paslaugas, išduoti garantijas ir įsipareigojimus, administruoti lėšas ir panašiai.
Skirtingai nei įprastiniai, specializuoti bankai negali teikti investicinių paslaugų, valdyti investicijų fondų, uždarųjų investicinių bendrovių ir dalyvauti kitoje panašaus pobūdžio veikloje.
Apie galimybę gauti tokią licenciją jau yra užsiminę kai kurių unijų (pavyzdžiui, Vilniaus regiono kredito unijos) vadovai.
Specializuotais bankais nesiekiančios tapti unijos buriasi į centrines unijas. Jau seniai šalyje veikia LKU kredito unijų grupė, kuri skelbiasi vienijanti 59 iš 73 Lietuvoje įregistruotų kredito unijų.
Tačiau šią savaitę buvo įsteigta nauja – Jungtinė centrinė kredito unija. Jos steigėjais tapo Raseinių kredito unija, Akademinė kredito unija, Ignalinos kredito unija, kredito unija „Zanavykų bankelis“, Jurbarko kredito unija, Biržų kredito unija, kredito unija „Kupiškėnų taupa“, Kelmės kredito unija, Šilalės kredito unija, Pareigūnų kredito unija, Joniškio kredito unija, Gyventojų ir smulkaus verslo kredito unija ir Vilkaviškio kredito unija.
Suformavus valdybą bus kreipiamasi į Lietuvos banką su prašymu Jungtinei centrinei kredito unijai išduoti veiklos licenciją. Tai padaryti planuojama jau kitos savaitės pabaigoje.
Jungtinei centrinei kredito unijai priklausančių unijų turtas 2016 metų pabaigoje siekė beveik 150 mln. eurų, jos vienija maždaug 40 tūkst. narių. Kartu buvo įkurta ir asociacija – Jungtinės kredito unijos.
Asociacijos vadovaujantis Pareigūnų kredito unijos vadovas Tomas Vaitkunskas pasakojo, kad sprendimas atsiskirti nuo LKU kredito unijų grupės brendo jau seniai.
„Buvo visokios trinties, kaip ir bet kuriame dideliame kolektyve. Tų nesutarimų pasekmė ir yra nauja centrinė unija, nes įstatymai leidžia tai daryti. Mūsų nariai siekia išlikti bendruomenių bankais, siūlančiais kuo palankesnes sąlygas savo klientams. Mes laikomės kooperacijos principų, tuo metu anksčiau įkurtoje centrinėje kredito unijoje jau prasidėjo grynas verslas“, – pasakojo T.Vaitkunskas.
