Pastaraisiais metais kelias nuo gamintojo iki vartotojo palengvinamas ir sutrumpinamas teikiant paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP).
Atverta nauja galimybė
Pagal priemonės „Bendradarbiavimas“ veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu“ vienam projektui įgyvendinti galima gauti iki 90 tūkst. eurų, o kai projektą įgyvendina 4 ir daugiau subjektų, užsiimančių žemės ūkio ir maisto produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, neįskaičiuojant tarpininko, projekto suma didinama iki 120 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus galima įsigyti prekėms vežioti tinkamą transportą, prekybinius baldus, fasavimo, pakavimo, perdirbimo ir paruošimo realizacijai įrangą, susikurti ir pasigaminti produkcijos etiketes, statyti ar rekonstruoti projektui reikalingus statinius ir pan.
Esminė sąlyga šiai paramai gauti – mažiausiai dviejų ūkio subjektų noras bendradarbiauti ir kartu dirbant vartotojui tiekti šviežesnius ir įvairesnius produktus.
Krizės padiktuotas posūkis
„Gaminti pieno produktus ir tiekti juos tiesiai vartotojui pradėjome vieni ir be paramos, nes tuo metu net tokios galimybės nebuvo, – sako Vaiva Buliauskienė. – Šią savo veiklą susikūrėme nematydami kitos išeities iš susidariusios situacijos.“
Veterinaro profesiją turintis Darius Buliauskas 2003 m. nutarė jaunos šeimos gerovę su- stiprinti ūkininkavimu. Turėjo kelis hektarus žemės, nusipirko kelias karves. Kadangi neturėjo jokių ūkio darbams reikalingų padargų, jiems pirkti vyras pasiėmė paskolą. „Atėjus 2008 metų krizei už litrą pieno supirkėjai mokėjo tik 15 centų. Gautų pinigų nepakako net banko paskolai padengti. Reikėjo ko nors griebtis, tad nutarėme patys perdirbti pieną, o pagamintus produktus parduoti tiesiai vartotojui“, – apie gyvenimo posūkį pasakoja Vaiva.
Daro kaip sau
„Nebuvo jokios patirties, ką ir kaip pagaminti iš pieno. Aš užaugusi mieste ir nemokėjau jokių kaimiškų darbų. Stoviu prie pilno katilo pieno ir nežinau, ką daryti. Gelbėjo mano mokslai. Esu baigusi maisto ir chemijos technologijų studijas. Ėmiausi eksperimentų. Apie pusmetį eksperimentavau, kol išgavau mane tenkinantį varškės skonį“, – patyrimais dalijasi ūkininkė ir paaiškina, kad produkto skonis priklauso nuo kiekvienos akimirkos – prieš kiek laiko pamelžtas pienas, kaip atvėsintas ir iki kokios temperatūros, kaip kaitinamas. „Viską stengiuosi daryti taip, kad tai, ką gaminu, mūsų šeimai būtų skanu valgyti“, – geros kokybės paslaptimi dalijasi pašnekovė.
Nuo turgaus – iki išvežiojimo
Realizuoti savo gaminius Buliauskai pradėjo Prienų turguje. „Iš pradžių pirkėjų buvo sunku net prisikviesti. Eina pro šalį ir net į tavo pusę nežiūri. Jei ką ir prisikvieti, duodi paragauti, sakai, kad viskas natūralu, netiki: ne, ne, jaunimu negalima pasitikėti“, – pradžią prisimena Vaiva.
Gautas pajamas šeima investavo į produktams gaminti reikalingą įrangą, ūkį. Dabar Buliauskai turi 50 ha nuosavos žemės, apie 150 ha žemės nuomojasi. Laiko apie 100 gyvulių, pusę jų sudaro melžiamos karvės. „Mūsų karvutės ganosi Nemuno kilpų regioninio parko teritorijoje. Už aplinkai draugišką ūkininkavimą esame net šio parko ženklu apdovanoti“, – pasidžiaugia pašnekovė.
Šiuo metu Buliauskų ūkio produktus mielai perka privatūs Vilniaus vaikų darželiai, išskirtiniais produktais prekiaujančios parduotuvės, restoranai, gyventojai. Į Vilnių, Kauną ir Alytų produkciją veža patys ūkininkai. Pasinaudodami kurjerių tarnyba gali atvežti į Panevėžį, Šiaulius, Marijampolę ir kitus miestus.
„Nors esame pasivadinę „Pieno pastogė“, kol kas mūsų produkcijos prekės ženklas tebėra Vaiva Buliauskienė, – nusijuokia ūkininkė. – Parduodami savo produktus tiesiai vartotojams ne tik laimime finansiškai, bet ir pajuntame moralinį pasitenkinimą. Kai vartotojas pasako, kad jam labai patinka mūsų gaminiai, lyg ant sparnų pakylu. To niekada nepatirsi parduodamas pieną supirkėjui.“
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos paramą žemės ūkiui galite rasti čia: www.zum.lt, www.ismanuskaimas.lt
