Dvigubai daugiau melžiamų karvių

Statomas 700 vietų melžiamų karvių kompleksas. Tam pasitelkiama ir Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) parama.

 “Esu įsitikinęs, kad bendrovės sprendimas pasinaudojant KPP parama statyti naujas fermas yra teisingas, nes tai sudaro prielaidas išsaugoti darbo vietas ir steigti naujas, atsiranda galimybė daugiau lėšų investuoti į inovacijas, be kurių žemės ūkis nebūtų pajėgus konkuruoti pasaulio rinkoje. P.Puskunigis
 “Esu įsitikinęs, kad bendrovės sprendimas pasinaudojant KPP parama statyti naujas fermas yra teisingas, nes tai sudaro prielaidas išsaugoti darbo vietas ir steigti naujas, atsiranda galimybė daugiau lėšų investuoti į inovacijas, be kurių žemės ūkis nebūtų pajėgus konkuruoti pasaulio rinkoje. P.Puskunigis
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

2018-04-27 08:07

Statyti arba panaikinti

Griškabūdžio ŽŪB pirmininko Petro Puskunigio teigimu, prieš 12 metų pastatytą gyvulininkystės kompleksą, kurį laiką buvusį vieną pažangiausių šalyje, būtina atnaujinti. „Su bendrovės nariais net sprendėme dilemą, ką daryti: atsisakyti gyvulininkystės ar statyti naujas fermas.

Įvertinę šalies gyvulininkystės tradicijas, fermose dirbančių žmonių patirtį, specialistų profesionalumą nutarėme pasinaudoti KPP parama ir imtis statybų“, – pasakoja bendrovės pirmininkas.

Šiuo metu Griškabūdžio ŽŪB laiko apie 1,5 tūkst. holšteinizuotų Lietuvos juodmargių veislės galvijų, iš jų 700 – melžiamos karvės.

Vidutinis primilžis iš karvės – daugiau kaip 11 tonų pieno per metus. Lietuvos žemės ūkio bendrovės vidutiniškai iš karvės primelžia 7–9 tonas, o vidutinis šalies primilžis – 5–6 tonos. „Kasdien parduodame apie 25–27 tonas pieno, – sako P.Puskunigis. – Pienininkystė sudaro apie 80 proc. visų mūsų bendrovės pajamų.“

ES parama – naujai fermai

Naujai statomą bendrovės kompleksą sudaro dvi fermos. Vienoje karvidėje bus laikoma 400, kitoje – 300 karvių. Jau išaugęs pastatas, kuriame netrukus bus sumontuota iš Australijos parkeliausianti moderni 50 vietų melžimo karuselė. Pastatytos ir įrengiamos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančios srutų surinkimo cisternos.

„Tikimės, kad viso komplekso statyba ir įrengimas įsiteks į 4 mln. eurų. Pagal KPP priemonės „Investicijos į materialųjį ūkį“ veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ bendrovei skirta maksimali 400 tūkst. eurų parama, – pabrėžia P.Puskunigis ir priduria: – KPP parama naudojamės jau ne pirmą kartą. Už ankstesnės paramos lėšas įsirengėme mėšlidę, nupirkome technikos, modernizavome gyvulių šėrimą. Dabar nusprendėme paramą investuoti į fermos statybą.“

Bendrovė kompleksą planuoja pastatyti iki 2019 m. spalio, tačiau tikisi, kad jau šį rudenį į vieną fermą pavyks perkelti dalį karvių iš senųjų karvidžių.

Planuoja rekonstrukciją

Ir senosiose Griškabūdžio ŽŪB fermose įdiegtos vienos moderniausių technologijų. Įrengta automatizuota melžimo aikštelė „Eglutė“. Kiekvienos karvutės pakaklėje pakabintas responderis perduoda visą informaciją apie gyvulį, jo sveikatą ir mitybą. Kompiuterizuotas gyvulių šėrimas. Taikomas mokslininkų sukurtas karvių šėrimo racionas. Primilžius didina ir fermoje skambanti klasikinė muzika, kuri parenkama taip pat pagal mokslininkų rekomendacijas. Darbuotojams įrengti dušai, buities patalpos.

„Kai tik karves perkelsime į naująjį kompleksą, senąjį pradėsime rekonstruoti. Tikimės, kad pabaigę rekonstrukciją čia taip pat įkurdinsime apie 700 melžiamų karvių. Taigi po kelerių metų planuojame laikyti dvigubai daugiau melžiamų karvių“, – planais dalijasi bendrovės pirmininkas P.Puskunigis.

Galimybė kurti darbo vietas

Kaip pabrėžia Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis, gyvulininkystė atlieka svarbų vaidmenį mažinant socialinę atskirtį, emigraciją, kuriant ir išsaugant darbo vietas, todėl šalies žemės ūkio bendrovės šiai sričiai skiria ypatingą dėmesį ir KPP paramą panaudoja gyvulininkystės plėtrai. Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas P.Puskunigis direktoriaus teiginį iliustruoja skaičiais.

„Jei būtume atsisakę gyvulininkystės, vietoj dabar dirbančių 90 žmonių būtų likę tik 12“, – teigia P.Puskunigis ir priduria, kad daugiausia žmonių reikia pienininkystei, tad jos plėtra ir KPP paramos jai skyrimas – galimybė kaimui gyvuoti. Bendrovėje dirbantiems žmonėms užtikrinamos visos socialinės garantijos, o vidutinis atlyginimas siekia 800 eurų per mėnesį. Šiuo metu Šakių rajone įsikūrusioje Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB) – naujo karvidžių komplekso statybos įkarštis.

Iki 2018 m. balandžio 10 d. pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Investicijos į žemės ūkio valdas“ 3378 pareiškėjams patvirtinta daugiau kaip 277,1 mln. eurų parama. Tai sudaro 65 proc. visos šiai veiklos sričiai skirtos sumos. Šiai veiklos sričiai įgy- vendinti 2014–2020 metų laikotarpiu skirta 429,29 mln. eurų. Jau išmokėta beveik 211,2 mln. eurų paramos lėšų.

Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos paramą žemės ūkiui galite rasti čia: www.zum.lt, www.ismanuskaimas.lt

 

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kaip Ukrainai laimėti karą?