Idėją pasiūlė ūkininkai
„Klimato kaitos reiškiniai vis labiau skatina mokslininkų ir ūkininkų bendradarbiavimą. Ir labai gerai, kad kelią tarp jų sutrumpina Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programa (KPP), kurioje finansavimas numatytas „Bendradarbiavimo“ priemonės veiklos sričiai „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Kadangi ūkininkai jau kuris laikas mokslininkų teiraujasi, kaip dirvožemyje sulaikyti drėgmę, ką daryti, kad kartu su vandeniu nenutekėtų ir augalams svarbios maisto medžiagos, be ilgesnių svarstymų susibūrėme į EIP veiklos grupę, parengėme ir Žemės ūkio ministerijai pateikėme projekto galimybių studiją, o ją pripažinus tinkama paramai gauti, pateikėme ir paraišką. Projektą pradėjome įgyvendinti 2016 m. gruodžio mėnesį“,– patirtimi dalijasi projekto vadovė doc. dr. Inga Adamonytė.
Projektas bendrai veiklai vienija Aleksandro Stulginskio universitetą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybą, Lietuvos ūkininkų sąjungą, Lietuvos žemės ūkio bendrovių ir grūdų augintojų asociacijas, Žemės ūkio kooperatinę bendrovę „Mūsų ūkis“, VšĮ „Aleksandro Stulginskio universiteto mokomasis ūkis“ ir 4 ūkininkus.
„Kadangi drėgmės reguliavimo sistemos sėkmingai taikomos JAV, Kanadoje, Olandijoje, Vokietijoje ir kt., mūsų projekto tikslas – sutelkti suinteresuotas šalis veikti bendrai, visokeriopai skleisti žinias apie inovaciją, kompleksiškai įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemones ir jų taikymo efektyvumą Lietuvoje. Taip pat išsiaiškinti, kokią ekonominę ir ekologinę naudą turi šios priemonės ir kaip jos prisideda prie žemės ūkio konkurencingumo didinimo bei identifikuoti automatizuoto sistemos valdymo galimybes“,– apibūdina I. Adamonytė.
Įrengtos reguliavimo sistemos
Vienas pirmųjų projekto įgyvendinimo darbų – įrengti bandomąsias drėgmės reguliavimo sistemas 6 skirtinguose regionuose ir skirtingame agroklimate esančiuose ūkiuose.
„Teoriškai daug kalbama apie dirvožemio drėgmės reguliavimo naudą, bet norisi praktiškai įsitikinti. Mano ūkio žemės nėra labai geros. Nukenčiame ir nuo lietaus, ir nuo sausros. Kadangi anksčiau kartu su ASU esu įgyvendinęs kelis projektus, man pasiūlė tapti ir šio projekto partneriu. Praėjusį rudenį viename lauke įrengė drėgmės reguliavimo sistemą. Labai gerai, kai eksperimentas vykdomas ūkininkui gan gerai žinomame lauke. Patogu stebėti, kokią įtaką drėgmės režimo reguliavimas turi derlingumui, – mintimis apie projektą dalijasi ūkininkas Alfredas Bardauskas iš Raseinių rajono.– Tačiau jei nebūtų skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą, šiame eksperimente nebūčiau dalyvavęs. Tokie dalykai nemažai kainuoja ir patys ūkininkai be teikiamos paramos negalėtų įgyvendinti tokio projekto, o šiuo metu esu nusimatęs kitus prioritetus“.
„Ūkininkams labai svarbus dirvožemio drėgmės reguliavimas. Pasaulyje tokios sistemos jau naudojamos, o Lietuvoje jos – naujiena, tad nutarėme patys jų efektyvumą išbandyti. Sistema jau įrengta, o koks jos poveikis, pamatysime, kai pradėsime dirvožemyje drėgmę reguliuoti. Jei sistema pasiteisins, bandysime ją įdiegti bent jau visame lauke, kurio dalyje vyksta eksperimentas, o jei pajusime naudą, ir į kitus laukus persikelsime“,– sako ūkininkas Paulius Pikšrys iš Kėdainių rajono.
„Lauke, kuriame įrengta drėgmės reguliavimo sistema, pasėti žieminiai kviečiai, tad šį pavasarį turiu galimybę lyginti juos su kituose laukuose augančiais žieminiais kviečiais. Sistema ne tik reguliuoja drėgmę, bet ir padeda dirvožemyje išlaikyti visas augalams reikalingas medžiagas. Jų neišplauna į melioracijos griovius nutekantis pavasarinis vanduo. Labai gerai, kad įgyvendinant projektą atsirado bendradarbiavimas su mokslininkais“, – KPP nauja „Bendradarbiavimo“ priemone, skatinančia Europos inovacijų partnerystę, pasidžiaugia ūkininkas Edgaras Varkalys iš Rietavo savivaldybės.
Inovacijoms spartinti
„Lietuvos žemės ūkyje vyksta labai dideli pokyčiai, bet yra nemažai sričių, kuriose turime atsinaujinti žinias, naudoti inovatyvias priemones, pritaikyti mokslo atradimus. Vienas instrumentų, padedančių tai pasiekti, ir yra Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos „Bendradarbiavimo“ priemonės veiklos sritis „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“, – pabrėžia Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Kaimo plėtros departamento Tautinio paveldo ir mokymo skyriaus vyriausiasis specialistas Sigitas Miškinis ir primena, kad nuo gegužės 2 d. iki birželio 15 d. ŽŪM priimamos EIP veiklos grupių kūrimo ir veiklos vystymo projektų galimybių studijos. Tos grupės, kurių studijas ekspertai įvertins teigiamai, galės teikti paraišką paramai gauti.
Didžiausia galima paramos suma projektui yra 200 tūkst. eurų, paramos intensyvumas priklausomai nuo išlaidų tipo yra nuo 60 iki 100 procentų.
Visą informaciją apie Lietuvos kaimo plėtros 2014 – 2020 m. programos paramą žemės ūkiui galite rasti čia: www.zum.lt, www.ismanuskaimas.lt
