Laisto, bet neprilaisto
Kėdainių rajone, Slikių kaime ūkininkaujantys Ilona ir Virgilijus Kuprevičiai šiemet morkomis yra apsėję 120 hektarų, dar 30 hektarų – kopūstais.
„Kas gi ant sausros nepyksta? Nebent miesto žmonės. O daržovininkams ji – žiauri. Blogai, kai liūtys daržoves skandina, bet ne ką geriau, kai ir sausra jas degina, – pratarė I.Kuprevičienė. – Bet jau girdžiu piktas replikas, kad tiems ūkininkams blogai ir blogai. Kitaip ir būti negali. Juk žemės ūkis yra susijęs su gamta“.
Ūkininkai daro tai, ką šiuo metu įmanoma padaryti – naktimis, kai karštis atlėgsta, laisto laukus.
„Bet kiek gi įmanoma prilieti? Čia pili vandenį, čia žemė vėl sausa. Tai – ne lietus, bet laistymas daržovėms padeda neišnykti. Bet auga jos vis tiek labai lėtai. Ypač morkos bijo kaitros. Joms tai – tragedija“, – sakė I.Kuprevičienė.
Degina vasarojų
„Sausros grėsmė – didelė, bet kol kas sausra labiausiai kenkia vasarojui. Žieminiai pasėliai jau yra paaugę, susiformavę, jiems lengviau pakelti troškulį, nors vegetacija šiemet yra labai ankstyva.
O štai vasariniams javams ar rapsui įtakos sausra tikrai turės. Gero jų derliaus nebeverta tikėtis“, – sakė Šakių rajone esančios „Griškabūdžio“ žemės ūkio bendrovės vadovas Petras Puskunigis.
Ši bendrovė ne tik augina javus, bet ir verčiasi gyvulininkyste – turi didelę bandą pieninių karvių. Todėl, anot P.Puskunigio, smarkiai burnoti ant gamtos nevalia. Nes šiuo metu pašarams gaminti yra idealios sąlygos.
„Tokių seniai tebuvo – nepamenu tokių metų, kad būtų tokia gera šienapjūtė.
Taigi vieniems – blogiau, kitiems – geriau. Netoli mūsų, Panemunėse, ūkininkams tikrai blogai. Ir daržininkams Lietuvoje – ne pyragai.
Bet žemės ūkyje viskas susiję su gamta. Jai jau nori kas nors ramiai gyventi, tegu eina dirbti į fabriką“, – šyptelėjo pašnekovas.
Jau ties kritiniu tašku
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Ignas Jankauskas sakė, kad žemdirbiai jau atsidūrė ties kritiniu tašku.
„Vidurio ir Šiaurės Lietuvoje kai kurie regionai gavo lietaus, bet, kalbant apie Suvalkijos kraštą, padėtis jau priskiriama prie kritinės.
Per ateinančias porą dienų gamta pradės nuo šitos šilumos vargti ir tikrai bus justi vandens trūkumas“, – kalbėjo I.Jankauskas.
Jo teigimu, daugelyje vietų pasėliai nėra pakankamai išsivystę, todėl neatrodo, kad derlius galėtų būti geras.
„Teko kalbėtis su keletu ūkininkų, yra tokių, kurie pasėjo vasarinius rapsus, tačiau jie kai kur nesudygo. Kitur turbūt išdygs, bet bus labai silpni“, – spėjo I.Jankauskas.
Anot Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, sausų orų poveikis derliui jau yra juntamas, rašo „Lietuvos rytas“.
„Kiek teko kalbėti su augintojais, kurie jau turi nemažai laistymo įrenginių, pajėgumų užtenka maždaug 50 proc. to, ką reikia palieti, kad augalai gerai augtų“, – sakė Z.Cironkienė.
Jos teigimu, kuo ilgiau truks sausra, tuo labiau bus juntami pokyčiai. Mat jeigu vėliau ir prasidės lietūs ir palankūs orai, daržovės ims augti staigiai ir deformuosis, todėl neteks prekinės išvaizdos.
Kaip nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba, dirvožemis 20 centimetrų gylyje kone visoje šalyje yra išlikęs arba sausokas, arba visiškai išdžiūvęs.
Prašo nesilankyti miškuose
Kaip pranešė LRT TV naujienų tarnybos korespondentė Rūta Lankininkaitė, dėl gaisrų pavojaus uždrausta lankytis Alytaus, Lazdijų, Trakų ir Prienų rajonų miškuose. Apie draudimą skelbia prie pagrindinių įvažiavimų į miškus įrengti ženklai, gyventojai įspėjami elgtis atsakingai, nesilaikantiems ribojimų gali būti skirta iki 50 eurų bauda.
Prienų, Alytaus, Lazdijų ir Trakų rajonuose nustatytas aukščiausias penktasis miškų gaisringumo lygis.
Pasak miškininkų, privalėtų elgtis atsakingai, miško kirtėjai – važinėti tvarkingomis transporto priemonėmis, nemėtyti šiukšlių.
Tokie apribojimai įvesti iki gaisringumo klasė sumažės iki trečios.
„Dalyje miškų įrengti specialūs pėsčiųjų ir dviračių takai, jais galima judėti. Bet nuo tako, būtų didelis prašymas, be reikalo nevaikščioti“, – sakė Valstybinės miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vyr. miškininkas Tadas Zubavičius.
Gaisras gali kilti netgi nuo stiklo šukės.
