Paveikė sausra
Šie metai, atrodytų, tikrai buvo palankūs sodininkams – juk šitoks slyvų, trešnių, obuolių ir kitų vaisių bei uogų derlius. Tačiau Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ direktorius Darius Kviklys sako, kad ne viskas yra taip gražu, kaip atrodo.
„Atrodytų, šiųmetis derlius – geras, buvo pilnos šakos obuolių, slyvų, trešnių. Tačiau vasarą vyravusi sausra ir drėgmės trūkumas padarė savo, paveikė tiek vaisių, tiek uogų augimą. Jų daug, bet obuolių dydis – vidutinis, kai kurie nė nepriaugo iki reikiamo, todėl atmestini kaip nekokybiški parduoti, tinkami tik perdirbti, pavyzdžiui, sultims spausti, uogienėms ir t. t., – tikina asociacijos vadovas. – Sausa vasara buvo nepalanki ligoms plisti, todėl sodininkai tikrai naudojo gerokai mažiau cheminės apsaugos priemonių. Iš kitos pusės, tokią karštą vasarą buvo aktyvūs kenkėjai – blakės, erkės, vaisėdžiai ir pan.“
Prognozės nedžiugina
Pasiteiravus, kurios veislės obuoliai šiemet derėjo geriausiai, D. Kviklys atsakė negalintis kurios nors vienos išskirti: „Nebūna taip, kad vienais metais geriau dera vienos veislės obuoliai, kitais – antros. Tiesiog arba derlingi metai, arba ne. O Lietuvoje didžiausius sodų plotus užima rudeninius ir žieminius vaisius duodančios obelų veislės: „Auksis“, „Ligol“, „Alva“, „Rubin“ ir kt.“
Nors visų veislių derlius gausus, direktorius sako, kad rinkos prognozės nėra džiuginančios.
„Visoje Europoje šiais metais obuolių derlius yra rekordinis. Vadinasi, geras derlius ir kaimyninėje Lenkijoje – pasaulinės sodininkų organizacijos net 56 proc. didesnį šiais metais prognozuoja. Daug vaisių reiškia mažesnę kainą. O lietuviškų obuolių pas mus trūksta, mes aprūpiname tik 30–40 proc. prekybos tinkluose parduodamo kiekio. Likusius 60–70 proc. atveža lenkai. Kaip bebūtų, lietuviškų obuolių kaina priklauso nuo Lenkijos obuolių kainos. Prekybos centrai mažai atsižvelgia į tai, kad mūsų obuoliai yra sveikesni, užauginti naudojant mažiau chemikalų bei laikantis griežtų nacionalinės kokybės reikalavimų. Jiems svarbiausia pigiau nupirkti, – apgailestavo asociacijos „Vaisiai ir uogos“ vadovas. – Beje, ir daugumai mūsų pirkėjų dar vis kaina yra svarbi. Tačiau tikimės, kad augindami produkciją su ženklu „Kokybė“ išauginsime ir reiklų pirkėją, kuris įvertins savo sveikatai palankesnius produktus“.
Daug investicijų
Lietuvos verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ nariai išaugina apie 60 proc. visos obuolių produkcijos Lietuvoje, ir virš 98 proc. prekybos tinkluose parduodamų lietuviškų obuolių.
„Taip, Lietuvai nepakanka mūsų išauginamos produkcijos. Tačiau sodai Lietuvoje neveisiami taip sparčiai kaip norėtųsi. Tai imli laikui ir finansams žemės ūkio šaka. Todėl daugelis renkasi lengvesnį kelią – auginti grūdus, braškes, daržoves ir pan., – sako D. Kviklys. – Tarkim, vien užsodinti vieną hektarą vaismedžiais reikia turėti apie 30 tūkst. eurų. Pradėti reikėtų bent nuo penkių hektarų. Tad paskaičiuokite. Iš kitos pusės, reikia ir kantrybės, juk derėti pradės tik po kelerių metų“.
Tačiau direktorių džiugina tai, kad daugelio asociacijos „Vaisiai ir uogos“ narių, užauginti obuoliai sertifikuojami pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 „Dėl Nacionalinės žemės ūkio ir maisto produktų kokybės sistemos“ ir ženklinama ženklu „Kokybė“. Tai reiškia, kad obuoliai išauginti naudojant aplinkai palankesnes priemones bei ribojant cheminių augalų apsaugos priemonių, herbicidų ir trąšų naudojimą.
