Voveraitės – ne tik maistas, bet ir vaistas

Kai įsibėgėjusi vasara lepina šiluma ir vos ne kasdien palyja, nėra geresnių sąlygų grybams augti. Miškuose jau pradėjo dygti voveraitės – skanūs ir aromatingi grybai, kuriuos visi pažįsta ir kuriuos sunku supainioti su kitomis miško gėrybėmis.

Drėgmę ir šilumą itin mėgstančių voveraičių reikėtų ieškoti miško samanose, prie senų medžių ar jų išvartose.
Drėgmę ir šilumą itin mėgstančių voveraičių reikėtų ieškoti miško samanose, prie senų medžių ar jų išvartose.
Daugiau nuotraukų (1)

Daiva Zimblienė ("Lietuvos rytas")

Jul 18, 2011, 8:33 AM, atnaujinta Mar 29, 2018, 2:04 PM

Voveraitės – vienintelis beveik nekirmijantis grybas.

Ryškios kiaušinio trynio spalvos, maloniai, tarsi džiovintais vaisiais kvepiančios voveraitės auga birželio–spalio mėnesį, o šiltesnį rudenį jų galima aptikti net ir lapkritį.

„Šiuo metu grybų nedaug. Pavienės voveraitės tik žaliose samanose auga, o kerpiniuose pušynuose jų išvis nėra.

Voveraites renka tik vietiniai grybautojai profesionalai, žinantys vietas. O „grybauja” – ratais po mišką su tuščiais krepšiais vaikšto atvykėliai.

Tokį grybų nederlių lėmė gegužę buvę karščiai, per kuriuos išdegė nemažai grybienos”, – sakė Varėnos miškų urėdijos vyriausiasis miškininkas Deimantas Stankevičius.

Reikia žinoti vietas

Miško gėrybėmis garsėjančiuose Varėnos rajono miškuose dabar per dieną po 4–5 kilogramus voveraičių prirenka tik vietos kaimų gyventojai.

O atvykėliams miestiečiams, per mišką nuėjusiems po keliolika kilometrų, pavyksta rasti vos kelias saujas grybų.

Už litrą voveraičių pakelėje prekiautojai prašo 10–12 litų, turguje – 9–10 litų, o supirktuvėje už kilogramą šių grybų mokama 20–25 litai.

„Pakelėse ar turguje parduodami grybai yra gerokai brangesni nei supirktuvėse.

Taip yra todėl, kad grybų pardavėjai gudrauja – kilogramą tapatina su litru”, – sakė D.Stankevičius.

Patyręs miškininkas pastebėjo, kad kasmet grybavimas vis labiau tampa verslu, o žmonės palieka vis daugiau šiukšlių.

„Yra net tokių grybautojų, kurie į mišką svarstykles nešasi, nes jiems tereikia tam tikrą kiekį grybų parduoti.

Tokie nieko netausoja – išrausia visas samanas, sunaikina grybieną, prišiukšlina”, – pasakojo D.Stankevičius.

Nakvoja palapinėse

Ignalinos rajono miškininkus ne mažiau stebina ir baravykų rinkėjai.

Pasak Ignalinos miškų urėdijos miško želdinimo ir ryšių su visuomene inžinierės Jolantos Burokienės, masiškai pradėjus augti baravykams kai kurie grybautojai į mišką atvyksta, kai dar būna tamsu, arba ten net nakvoja palapinėse.

Jie pirmuosius grybus renka pasišviesdami žibintuvėliais.

„Mes juos vadiname verslininkais. Šie grybautojai palieka daug šiukšlių.

Kiekvienais metais tenka bausti po keletą tokių grybautojų už grybavimo miške taisyklių pažeidimus”, – sakė J.Burokienė.

Laukia, kol grybai užaugs

Anykščių rajone gyvenanti pensininkė Veronika Kojelienė – aistringa grybautoja.

„Grybavimas – tarsi tyli medžioklė”, – sako ji.

Prasidėjus grybavimo sezonui moteris į mišką skuba vos ne kasdien. Rastus grybus V.Kojelienė čia pat miške išvalo ir į krepšį deda galva žemyn.

„Niekada nekliudau mažų, vos galveles iš miško paklotės iškišusių grybų. Palieku augti ir netrypčioju aplink juos. Juk jie dar nevisaverčiai.

Po kelių dienų sugrįžusi į tą pačią vietą dažnai randu juos paaugusius ir tik tada paimu”, – kalbėjo grybautoja.

Pasak jos, yra trys grybų rinkimo būdai: juos galima išrauti, nupjauti arba išsukti.

V.Kojelienė grybus dažniausiai nupjauna. O jei grybą netyčia išrauna, atsivėrusią duobutę visada užpila žemėmis, kad neišdžiūtų ir toliau augtų grybiena.

Turi daug vitaminų

Drėgmę ir šilumą itin mėgstančių voveraičių reikėtų ieškoti samanose, prie senų medžių ar jų išvartose. Šie grybai subręsta ir užauga per šešias dienas.

Juose gausu vitaminų, baltymų, aminorūgščių, mineralinių medžiagų.

Pavyzdžiui, vitamino B voveraitėse daugiau nei baravykuose ar ūmėdėse, o vitamino B1 yra daugiau negu piene, varškėje, pomidoruose ir slyvose. Vitamino D voveraitėse yra tiek pat, kiek aukščiausios rūšies svieste.

Kadangi voveraitės ilgą laiką puikiai išsilaiko, skirtingai nei kitus grybus, jas galima rinkti ir į kuprines ar maišelius. Šviežios voveraitės šaldytuve išsilaiko iki 10 dienų.

Skanesnės – keptos

Prieš ruošiant voveraites patariama susmulkinti – taip jos lengviau virškinamos.

Kad šie maistingieji grybai išsaugotų nepakartojamą aromatą ir būtų skanesni, mitybos specialistai siūlo juos kepti, o ne virti.

Jei įmanoma, voveraites reikėtų kuo mažiau plauti, nes jos tarsi kempinės sugeria labai daug vandens, todėl suprastėja jų skonis. Užtenka jas kruopščiai nuvalyti šepetėliu.

Jei nepavyksta to padaryti, reikia grybus 4–5 minutėms panardinti į pasūdytą vandenį. Smėlis greitai nusės ant indo dugno, o voveraites tereikės nuskalauti švariu vandeniu.

Voveraitės – tikras delikatesas, universalus grybas, vartojamas ruošiant daugelį patiekalų. Jas galima ne tiktai kepti, bet ir sūdyti, džiovinti, marinuoti, rauginti, šaldyti.

Voveraitės vertinamos ne tiktai kaip puikus maistas, bet ir kaip vaistas. Voveraitėse yra ir ypatingos medžiagos, atbaidančios bei įveikiančios ne tik visų rūšių parazitus, kirmėles, bet ir sunaikinančios jų lervas, kiaušinėlius. Būtent dėl to šis grybas beveik nekirmija.

Voveraitės padeda laisvinti vidurius, gydo mažakraujystę, gerina regėjimą, didina seilių išsiskyrimą, gydo kepenų ligas, hepatito C virusą.

Šių unikalių gydomųjų savybių turi tik žalios ir neapdorotos voveraitės.

Kaip grybauti

Geriausiai grybai dygsta, kai saulei šviečiant lyja šiltas lietus. Kitą dieną drąsiai galite ruoštis grybauti, nes bus daug grybų.

Negalima rinkti grybų, augančių prie kelio, geležinkelio bėgių, įvairių gamyklų, taip pat priemiesčiuose, nes grybai turi savybę sugerti kenksmingąsias medžiagas.

Bene pagrindinė grybavimo taisyklė – jei nepažįstate rasto grybo, geriau palikite jį miške.

Grybus rinkite tik krepšius, nes polietileno maišeliuose ar kibire grybai greitai ima gesti dėl oro trūkumo.

Jeigu nupjovėte kirmėlėtą grybą, ne numeskite jį ant žemės, bet užverkite ant medžio ar krūmo šakelės džiūti. Taip jo galės paskanauti miško gyventojai: voverės, briedžiai ar paukščiai. Arba toks grybas paskleis sporas ir užaugs naujas grybų derlius.

Liepos mėnesį išsiruošę į mišką grybauti nepamirškite prisirinkti ir vaistažolių. Šiuo metu galima rinkti paprastuosius čiobrelius, trikertes žvagines, kraujažoles, vaistinius šalavijus.

Liaudies medicina

Voveraičių antpilas

2 valgomuosius šaukštus smulkintų šviežių grybų užpilti 150 gramų degtinės ir dvi savaites laikyti šaldytuve. Prieš vartojimą indą su antpilu kaskart pakratyti.

Norint išsigydyti kirmėles reikia išgerti arbatinį šaukštelį (su tirščiais) prieš miegą.

Geriant pusę arbatinio šaukštelio šio antpilo du kartus per dieną sumažės kraujospūdis.

Pirmosiomis gydymosi dienomis savijauta gali pablogėti – atsirasti skausmų, pavyzdžiui, kepenų srityje. Bet šie negalavimai greitai praeina.

Voveraičių milteliai

Ką tik iš miško parsineštas ir kruopščiai nuvalytas, šaltu tekančiu vandeniu nuplautas voveraites išdėliokite ant audeklo ar rankšluosčio, kad pradžiūtų.

Tada suverkite jas ant siūlo ir pakabinkite sausoje, bet jokiu būdu ne saulėtoje vietoje džiūti. Po to grybus sumalkite kavos malūnėliu.

Gerkite po arbatinį šaukštelį miltelių tris kartus per dieną 3–4 savaites, jei norite išvaryti iš organizmo kirmėles, išvalyti kepenis.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.