„Šiandien ryte susitikau su Lietuvos premjeru, Lietuvos banko vadovu ir finansų ministre. Informacija, kuri buvo šiandieną pateikta, suteikia man galimybę pasakyti, jog visiškai palaikau Lietuvos banko ir Vyriausybės veiksmus perimant „Snoro“ banko akcijas valstybės reikmėms.
Norėčiau paminėti, kad šie veiksmai buvo atlikti operatyviai, savo laiku ir jie buvo būtini. Tai pigiausias būdas, kaip valstybė galėjo apsaugoti visą Lietuvos bankų sistemą bei Lietuvos žmonių nuosavybę. Šis veiksmas padėjo sustabdyti įžūlią ataką prieš Lietuvos bankinę sistemą ir prieš Lietuvos žmonių interesus.
Todėl kviečiu ir raginu Seimą kuo skubiau priimti visą įstatymų paketą, kuris teikiamas Vyriausybės, kad būtų galima galutinai užtikrinti bankinės sistemos stabilumą ir Lietuvos žmonių interesus. Esu pasirengusi juos iš karto pasirašyti“, - sakė prezidentė.
Prezidentė po susitikimų su pareigūnais iki šiol niekada neateidavo į spaudos konferencijų salę pati komentuoti susitikimo, paprastai atsiųsdavo savo atstovą. Ketvirtadienį kartu su prezidente spaudos konferencijoje nepasirodė nė vienas iš susitikime dalyvavusių žmonių, į klausimus D.Grybauskaitė atsakinėjo viena.
Atsakydama į klausimą, ar Lietuvos bankas ne per vėlai ėmėsi veiksmų, nes įtarimų turėjo seniai, prezidentė sakė:
„Tokių niuansų nenorėčiau komentuoti. Šiandieną administratoriaus patikrinimas, kuris vyksta banke, parodys visą detalų vaizdą, kurį matysime vėliau. Tai turės komentuoti Lietuvos bankas ir Vyriausybė.
Tai, kad priimtas sprendimas, yra labai svarbu. Kad užkirstas kelias galimai finansinei manipuliacijai tiek Lietuvos valstybės turtu, tiek žmonių pinigais.
Šis precendentas rodo, kad Lietuvoje ateityje nebus vietos nei lietuviškiems, tarptautiniams ar iš užsienio atvykusiems finansiniams spekuliantams ir manipuliantams“, - sakė prezidentė.
Paklausus, kaip šis nacionalizavimas paveiks Lietuvos įvaizdį tarptautinėse rinkose ir galimybes skolintis, prezidentė kalbėjo: „Tai paveiks labai pozityviai. Todėl, kad tai nėra sisteminė problema, tai vieno banko įtariamai nusikalstama veika, o sprendimas buvo operatyvus, staigus ir tikslus.“
Paklausta, ar ji mano, kad ataka prieš Lietuvos bankų sistemą vyko sąmoninga, ji kalbėjo: „Taip, asmeniškai manyčiau, kad taip. Nes faktai, kurie rodo, kad šios savaitės pradžioje per dvi dienas ryškiai pagreitėjo pinigų išvedimas iš Lietuvos, įrodo, kad ataka buvo sąmoninga.“
Paklausus apie bankų vadovų atsakomybę, ji sakė žinanti, kad buvę banko vadovai bus prokuratūros kviečiami į apklausą.
Prezidentė tvirtino, kad Lietuvai pagalbos iš Tarptautinio valiutos fondo ar kitų institucijų prašyti nereikės. Tokios pagalbos prašė Latvija, prieš trejus metus perėmusi „Parex“ banką“.
„Nė kiek neabejoju, kad Lietuva pajėgi susitvarkyti pati. Šis bankas užima tik apie dešimtąją dalį sistemos. Lėšų tiek Vyriausybė, tiek Lietuvos bankas turi pakankamai, kad visiems Lietuvos indėlininkams – ne tik „Snore“ – būtų garantuota draudžiamoji suma, 345 tūkst. litų. Ir esu įsitikinusi, kad artimiausiomis dienomis, gal net anksčiau nei pirmadienį, „Snoro“ bankinė sistema ir bankomatai pradės veikti“, - sakė ji.
Paklausta, kiek lėšų reikės indėlininkams grąžinti, D.Grybauskaitė sakė: „Patikslinimas bus padarytas tik po to, kai bus padaryta detali analizė - tai vyksta dabar - ir atliktas auditas.“
Paklausta, ar D.Grybauskaitė laiko „Snorą“ lietuvišku banku, ji sakė galvojanti priešingai.
„Lietuvišku banku šį banką pavadinti sunku. 68 proc. jo priklauso net ne Lietuvos, o Rusijos piliečiui. Bankas realiai buvo valdomas ir jo nuosavybė buvo tik dviejų asmenų. Tai, kad šis bankas buvo Lietuvoje, ilgą laiką atrodė įdomiai. Tikiuosi, kad pradedame skaidresnę ir atsakingesnę epochą mūsų bankininkystėje“, - sakė prezidentė.
Atsižvelgdama į finansinę „Snoro“ būklę ir galimus finansinius nusikaltimus, Vyriausybė trečiadienį nutarė paimti visuomenės poreikiams banko „Snoras“ akcijas.
Trečiadienį finansų ministrė Ingrida Šimonytė tikino, kad Vyriausybės sprendimas perimti banko „Snoras“ akcijas valstybės ekonomikai ypatingų padarinių neturės.
„Nemanau, kad gali turėti ypatingų padarinių todėl, kad - ir norėčiau tai aiškiai pabrėžti - tai yra vieno banko problema, ir yra įmanoma tą vieną problemą išspręsti su minimaliomis mokesčių mokėtojų išlaidomis, jeigu bus pakankamai greitai priimti sprendimai dėl tam tikrų įstatymo pataisų, kurios leistų išsaugoti sveiką banko dalį“, - trečiadienio vakarą kalbėjo finansų ministrė.
Pasak jos, „tai yra visiškai išskirtinis vienos finansų įstaigos atvejis, ir dėl to tikrai kitų bankų indėlininkai ir kitų bankų kreditoriai gali būti visiškai ramūs“.
I.Šimonytė aiškino, kad nacionalizuojamas komercinis bankas „Snoras bus išskaidytas.
„Ko gero, geriausia sprendimo forma tokioje situacijoje kaip ši, banką padalinti į dvi dalis - į vieną dalį, gerąją dalį, iškeliant sveiką turtą - gerus aktyvus ir taip draustus įsipareigojimus. Tokiu atveju tai leistų geriausiai apsaugoti mokesčių mokėtojų ir kreditorių interesus. Likusiame banke liktų kiti kreditoriai ir kitas turtas, ir atitinkamai tų kreditorių reikalavimai būtų tenkinami bendra Bankroto įstatymo nustatyta tvarka“, - trečiadienį po neeilinio Vyriausybės posėdžio žurnalistams sakė I.Šimonytė.
Pasak I.Šimonytės, jei Seimas ir prezidentė pritars šiems Vyriausybės sprendimams, tokiu atveju būtų galima apsaugoti mokesčių mokėtojus nuo nuostolių, kuriuos sukeltų kiti sprendimai arba nevaldomas banko bankrotas.
I.Šimonytė pažymėjo, kad valstybė yra apdraudusi visus bankuose laikomus indėlius iki 100 tūkst. eurų.
Lietuvos banko valdyba trečiadienį nušalino dviejų fizinių asmenų valdomo komercinio banko „Snoro“ banko valdybą ir paskyrė banko laikinąjį administratorių. Laikinai sustabdyta banko veikla, žadama, bus atnaujinta pirmadienį.
Pastarąjį kartą Lietuvoje bankrutavo bankas „Litimpex“ - valstybė tuomet banką bandė gelbėti, tačiau 1999 metais jam buvo iškelta bankroto byla. Be to, 1996 metų pabaigoje valstybė perėmė Lietuvos akcinį inovacinį banką, kurio veikla iš karto buvo sustabdyta, o po metų jį buvo nutarta likviduoti.
